Pinigų valdovai ( The money masters )
Klausimai – atsakymai
1. Ar privatūs komerciniai bankai, tokie kaip Swedbank, SEB, DNB esantys Lietuvoje ir visame pasaulyje iš tikrųjų ‘spausdina’ pinigus?
Visiškai teisingai. Daugelis žmonių vis dar mano, kad didžioji pinigų masė yra sudaryta iš banknotų ir metalinių monetų. Bet tai netiesa. Lietuvoje grynieji sudaro 10 milijardų litų sumą, visi kiti pinigai yra tiesiog kompiuteriniai skaičiai bankų sistemose, naudojami debetinėms, kreditinėms kortelėms arba tarpbankiniams atsiskaitymams. Palyginimui, Lietuvoje grynieji sudaro mažiau nei dešimtadalį visų pinigų sumos. Pavyzdžiui Anglijoje grynųjų suma tesiekia 3%, visi kiti 97% yra el. pinigai.
Būtent šių el. pinigų ‘spausdinimo’ teisę turi komerciniai bankai. Kaip jie ‘spausdinami’, galite pamatyti čia. Keletas citatų:
„Reikia prisiminti pinigų emisijos mechanizmą šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje, kurį atlieka 2 pakopų bankinė sistema: centrinis bankas ir komerciniai bankai. Centrinio banko į apyvartą išleisti pinigai, patekę į komercinius bankus, sukelia keleriopą indėlių šiuose bankuose, o tuo pačiu – ir bendro pinigų kiekio padidėjimą, vadinamą pinigų multiplikatoriumi. Lietuva čia nėra išimtis.“ – Sigitas Šiaudinis, Lietuvos bankas.
„By far the largest role in creating broad money is played by the banking sector… When banks make loans they create additional deposits for those that have borrowed the money (Didžiausia rolė kuriant pinigus, atitenka bankų sektoriui… Bankams suteikus paskolas, sukuriami papildomi indėliai tiems, kurie pasiskolino)“ – Anglijos bankas.
„When a commercial bank loan is extended, new commercial bank money is created. (Komerciniam bankui suteikus paskolą, sukuriami nauji komercinio banko pinigai)“ – Wikipedia
2. Ar komercinių bankų ‘spausdinami’ pinigai sukuriami iš oro?
Taip. Reikia prisiminti, kad visi komercinių bankų sukurti pinigai ne šiaip įliejami į ekonomiką, o yra paskolinami! Naujų pinigų ‘spausdinimas’ vyksta per paskolą. Žmogui ar įmonei imant paskolą, komercinis bankas visą skolinamą sumą sukuria iš oro. Skolininkui atidavus paskolą šie pinigai išimami iš apyvartos, t.y. vėl paverčiami ‘oru’.
„When a commercial bank loan is extended, new commercial bank money is created. As a loan is paid back, more commercial bank money disappears from existence. (Komerciniam bankui suteikus paskolą, sukuriami nauji komercinio banko pinigai. Kai paskola gražinama, komercinio banko pinigai nustoja egzistavę.“ – Wikipedia
„The essence of the contemporary monetary system is creation of money, out of nothing, by private banks’ often foolish lending. (Dabartinės ekonominės sistemos esmė yra ta, kad privatūs bankai pinigus gali kurti iš nieko, dažniausiai kvailu skolinimo būdu.)“ – Martin Wolf 2011, vyriausias Financial Times redaktorius, nepriklausomas ekonomistas.
3. Kas dar be Centrinio ir Komercinių bankų atlieka pinigų emisiją?
Lietuvoje pinigus kurti gali įvairios kredito įstaigos ir jų filialai, turintys minimalų nuosavą kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų. Daugiau paskaityti galite 2012 Sausio 1 dieną išleistame įstatyme.
4. Kas čia tokio jei bankai skolina iš oro sukurtus pinigus, kurie vėliau dings kaip ir atsirado?
Banko paskoloms t.y. iš oro sukurtiems pinigams užsidedamos palūkanos! Tai reiškia, kad atidavus paskolą negražinama palūkanų skola vis tiek liks. Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų galime drąsiai teigti, kad bankai skolina nieką – už pinigus!
Daugiau apie šio mechanizmo pasekmes „Šiuolaikinės ekonomikos mechanika”.
5. Ar bankai skolina tik tai ką turi – indėlininkų pinigus?
Ne. Kaip supratote iš aukščiau atsakytų klausimų, bankai skolina visiškai naujai sukurtus pinigus. Daugelis „Frakcinį rezervų bankininkystės“ procesą vadina pinigų ‘perskolinimu’, bet tai klaidingas žodis, nes iš tikrųjų kiekviena ‘paskola’ yra visiškai nauji pinigai katik atsiradę apyvartoje ir nei vienas iš jų anksčiau neegzistavo. Pagal Lietuvos privalomųjų atsargų normą, vykstant pinigų multiplikacijai atsižvelgus į indėlininko sumą (paskola), privaloma atidėti 4% nuo visos indėlio sumos.
Tiesa, Moderni Monetarinė Teorija ir daugelis kitų ekonomistų teigia, jog Multiplikatoriaus ir centrinio banko rezervų apibrėžimas neatitinka realybės.
6. Ar mano pinigai banke saugiai laikomi ‘seife’ ir saugomi iki kol nuspręsiu juos atsiimti?
Visiškai ne. Pinigai bankuose tėra paprastas pažadas juos gražinti. Angliškai jis vadinasi IOU (I Owe You – Aš Tau Skolingas). Tai reiškia, kad laikydami pinigus banko sąskaitoje mes legaliai atiduodame juos banko malonei. Su mūsų pinigais bankas gali daryti ką tik nori, įskaitant lošimą rizikingomis ir neetiškomis investicijomis, pavyzdžiui spekuliavimu maisto kainomis vargingose šalyse, taip dar labiau padidinant maisto kainas sunkiai gyvenantiems žmonėms.
„Bankai visuose kraštuose užsiima vis įvairiapusiškesne veikla. Jie teikia ir taupomųjų bankų ir finansų patarėjų paslaugas. Šie bankai turi antrines draudimo, finansų maklerio, išperkamosios nuomos įmones.“ – Wikipedia
Kaip emituojami pinigai (techniškai)
Šiuolaikinės ekonomikos mechanika
Visame internete knibždėte knibžda paprastam mirtingąjam nesuprantami svaičiojimai ekonomikos tema. Žiniasklaidoje nuolatos publikuojami sudėtingais terminais perkrauti straipsniai, ekonomikos vadovėliai prigrūsti įvairiausių formulių, kuriose įžvelgti esmę vargu ar pavyks. Tokiame informacijos šiukšlyne pasiklysti labai lengva, todėl šio straipsnio tikslas bus kuo primityviau ir aiškiau nušviesti šiuolaikinės ekonomikos mechanizmą. Suprasite kas verčia visuomenę tapti „vartotojiška“, kodėl nesustabdomai kyla kainos, kaupiasi skola, kodėl krizės „neišvengiamos“ ir daug kitų dalykų. Suvoksite beveik visų žiniasklaidoje pasirodančių straipsnių ir visų didžiųjų socialinių-ekonominių problemų priežastį finansiniame lygmenyje, bet pirmiausia išsiaiškinkim apie ką kalbėsim.
Ekonomika – tai moderni mainų sistema, kurios varomoji jėga pinigai. Pinigais mes kažkada palengvinome mainus sąlyginai įteisindami juos kaip turtą. Ekonomika neišvengiamai liečia visas gyvenimo sritis. Apibendrintai, ekonomikos rodikliams kylant žmonių gyvenimo kokybė gerėja, leidžiantis – prastėja. Ekonomiką galima lyginti su didžiuliu organizmu, kurio kraujas – pinigai.
Šiuolaikinėje ekonomikoje esti du pinigų tipai: 1- Grynieji (banknotai, monetos); 2-Negrynieji (elektroniniai skaičiai saugomi kompiuteriuose). Didžiąją pinigų masės dalį sudaro el. pinigai.
Abiejų variantų emisijos (kūrimo) teisę turi Centrinis bankas. Paprastam piliečiui gali pasirodyti keista, bet el. pinigus laisvai „spausdina“ komerciniai bankai, tokie kaip Swedbank ar SEB. Tik nereikia įsivaizduoti spausdinimo aparato tamsiame pogrindyje. Ekonomistai šį pinigų dauginimą vadina multiplikavimu.[1] Pinigai komerciniuose bankuose multiplikuojami išduodant paskolą. Reikia prisiminti, kad paskolos pinigai, kuriuos žmogus gavo iš banko nėra kito žmogaus indėlis. Bankas šiuos pinigus sukūrė iš nieko ir kai paskola bus gražinta šie pinigai išnyks kaip ir atsirado. Šis procesas vadinasi „Frakcinio rezervo bankininkystė“.[1] Apibendrinus, didžioji pinigų dalis yra sukurta kaip skola ir kai ją gražinsime tų pinigų nebeliks.
Norėdami suprasti visos ekonominės sistemos esmę, tereikia susipažinti su keliais punktais:
1. Visi nauji pinigai atsiranda per paskolą.
2. Visoms paskoloms uždedamos palūkanos.
Įsidėmėkite šias dvi priežastis, nes dabar aptarsime jų pasekmes:
Skola, kurios neįmanoma gražinti.
Būtų labai kvaila manyti, kad mes iš tikrųjų turime pinigų. Kadangi visi pinigai mums paskolinti – teks juos gražinti ir taip apyvartoje neliks nė skatiko. BET yra vienas niuansas, kuris visą mechanizmą paverčia pragaro mašina, o jos žmones į aklavietę patekusiais vergais – visiems išleistiems pinigams uždedamos palūkanos. Tai reiškia, kad net ir visus pinigus išėmus iš apyvartos liks skola! Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje bendras pinigų kiekis sudaro £2.1 trilijoną, bet skola siekia – £2.4 trilijonus ir toliau auga.
„Vartotojiška visuomenė“ arba besaikis pelno siekimas.
Tiek vyriausybėms, tiek žmonėms ar jų verslams, vienintelis kelias gauti pinigų – skolintis. Kaip supratote šioms skoloms uždedamos palūkanos, . Bet palūkanas, norime mes to ar ne, gražinti tenka. Todėl skolinamasi vėl, kad padengtume senas, tuo pat metu generuodami naujas palūkanas.
Nauja skola reiškia – nauji pinigai, o kad juos gauti, privaloma imti paskolas, kitaip sakant vartoti – reikia mums to ar ne. Nevartojant nesukurtume naujų pinigų atiduoti senai skolai, todėl daroma viskas, kad sena skola išnyktų. Pavyzdžiui „Bumo“ metu bankai pigiai dalina paskolas į kairę ir dešinę, žiniasklaida cituoja politikų raginimą „skatinti ekonomikos augimą“. Neišvengiamai atsiranda nauji verslai, darbo vietos. Paslaugų sektorius išsiplečia iki begalybės, siūlydamas parduoti galbūt net ir sielą. Reikia prisiminti, kad gamintojai nėra suinteresuoti išleisti ilgaamžišką, kokybišką ir ekologišką produktą, nes tai tiesiogiai pakenktų jų pelnams.
„Burbulas“ ir „Krizė“.
Pradžioje, kol palūkanų gražinti dar nereikia, suteikiami pigūs vartojimo kreditai – paskolos generuojamos greičiau nei atiduodamos skolos. Žmonės „skatindami ekonomiką“ ima paskolas, taip sukurdami naujus pinigus, tuo pat metu pūsdami naują palūkanų burbulą. Bet visgi ateina metas gražinti senas palūkanas ir nuo to laiko viskas apsiverčia aukštyn kojom: burbului sprogus, bankai išsigąsta nemokių piliečių, todėl skolinimas tampa rizikingu, o tai reiškia naujų pinigų kūrimo stabdymą – paskolos atidavinėjamos greičiau, nei sukuriami nauji pinigai. Žmonės negaudami paskolų, nebevartoja kaip anksčiau, todėl žlunga ištisi verslai, kyla nedarbingumas, gyvenimo kokybė prastėja – ištinka „Krizė“.
Infliacija – pinigų nuvertėjimas.
Neturėdami pinigų palūkanų gražinimui – privalome skolintis vėl ir vėl kaupdami vis didesnę pinigų masę. Šis nesustabdomas garvežys sukelia „Infliaciją“ – pinigų nuvertėjimą. Viskam galioja ta pati taisyklė – kuo kažko daugiau, tuo jis mažiau vertingesnis. Todėl kiekvieną kartą sukuriant naujus pinigus jų vertė tiesiog mažėja. Pavyzdžiui, Lietuvos metinė infliacija siekia daugiau nei 4%. Deja, bankai indėlių palūkanoms šio procento nesiūlo, todėl padėję indėlį, jūs ne tik, kad negausite pelno, bet ir „taupysite“ į minusą. Kaip supratote pinigus laikyti kojinėje neapsimoka.
Vargšai vargsta, turtingi turtėja.
O kam atitenka palūkanos, kurių neįmanoma atiduoti nepasiskolinus dar? – Tam, kuris turi teisę jas uždėti. Atkreipkite dėmesį į komercinių bankų pastatų dydį. Pastarieji, turėdami pinigų tiekimo monopoliją, siurbia pinigus, realiai nesukurdami jokio produkto. Štai kodėl beveik visi žmonės priversti mokėti palūkanas privatiems „Too big to fail“ savininkams. Tai veda prie paprastų žmonių turto ir protų (emigracija) perskirstymo turtingiesiems. Tas pats galioja silpnoms ir stiprioms šalims – klestės ta, kuri spausdina savarankiškai (FED). Deja kitų silpnų šalių dėka.
Nesmagi pabaiga.
Visi žinome, kad „Ponzi“ ekonomika ilgai negyvuoja. Jau dabar valstybių skolos siekia milžiniškas sumas, o pirmoji, rimta šio mechanizmo auka tapo Graikija. Artėjantis fiasko gali kardinaliai pakeisti visų gyvenimus…
[1] Kai kurie ekonomistai teigia, kad multiplikatoriaus ir frakcinio rezervo bankininkystės modeliai neatitinka realybės.
Platesniam vaizdui susidaryti siūlome perskaityti „Positive Money“ skyrių meniu dešinėje.