Kaip atsiranda pinigai

20140401-164610.jpgKaip atsiranda pinigai .PDF

Šis straipsnis techniškai paaiškins kaip atsiranda pinigai, kaip jie cirkuliuoja ir kaip dingsta. Straipsnyje naudojama balanso lentelė, kuriai suprasti nereikalingos ypatingos apskaitos žinios. Vis dėlto naujokams tai gali pasirodyti ganėtinai painu.

Labai rimta žmonių problema yra ta, kad jie visiškai nenusimano apie kasdien naudojamą daiktą, nuo kurio priklauso jų pačių gyvenimo kokybė. Vaikystėje mus mokė, kad banke kaip ir kiaulėje taupyklėje galime saugiai laikyti savo monetas ir banknotus. Paaugę ‚supratome‘, kad bankas gaudamas indėlius, skolina juos už procentus skolininkams. Suaugę šiuos dalinai klaidingus stereotipus dar ir dabar nešiojame su savimi. Kad suprastume šių laikų pinigus ir kaip jie atsiranda, mums reikės atmesti viską ką iki šiol žinojome.

Turinys:

  1. Kas yra pinigai ir kas už juos atsakingas
  2. Pinigų tipai
    1. Grynieji
    2. Centrinio banko rezervai
    3. Komercinio banko pinigai
  3. Balanso lentelė
  4. Pinigų kūrimas Centriniame banke
    1. Rezervai
    2. Grynieji
  5. Pinigų kūrimas Komerciniame banke
    1. Per paskolą
    2. Perkant turtą
  6. Piniginiai atsiskaitymai
    1. Vidiniai banko pavedimai
    2. Tarpbankiniai pavedimai Grynaisiais
    3. Tarpbankiniai pavedimai Centriniais bankų rezervais
  7. Pinigų sunaikinimas
  8. Išvados

 

  1. Kas yra pinigai ir kas už juos atsakingas

Bet kas išsiskiriantis unikaliomis savybėmis gali tapti vertybe, jei žmonės nutars, kad būtent taip ir yra. Maistas, mediena ir kitos medžiagos, palengvinančios mums gyvenimą, savaime tampa vertybėmis, nes be jų tiesiog neišsiverstume. Kadangi šiais dalykais esame priversti dalintis, patogumo dėlei susikūrėme bendros vertės daiktą, tinkantį išmainyti į bet ką kitą. Senovėje tai buvo auksas, vėliau atsirado banknotai, o šiais laikais labiausiai paplitę tapo – elektroniniai skaičiai. Banknotai ir auksas turi glaudų ryšį: pirmieji bankininkai, saugodami lengvai pavogiamą auksą, mainais už jį atspausdindavo banknotą (liet. banko raštelį – pasižadėjimą grąžinti auksą kada to panorės šeimininkas). Ši tradicija išsilaikė iki praeito amžiaus pabaigos, kai buvo nutarta banknotų daugiau nebepadengti auksu.

Taigi pinigai (įtraukime ir auksą) yra viena iš atsiskaitymo formų, sąlyginai įtesinta kaip turtas. Bet kas už juos atsakingas?

Už kiekvieno pinigo vertę yra atsakingas tas, kuris juos išleido. Ankščiau pinigų nuvertėjimas buvo palyginus mažas, nebent kas nors atrasdavo aukso kasyklas arba bankininkas sumanydavo atspausdinti daugiau banknotų nei yra aukso. Pastarasis variantas, vadinamas Frakcinio rezervo bankininkyste, paplito XVIII a. ir sukėlė stiprų plėtros impulsą. Išsiplėtojus tokio tipo bankininkystei, tapo sunku išlaikyti bankų likvidumą, todėl tam reikalui suvaldyti atsirado Centriniai bankai.

  1. Pinigų tipai:

    1. Grynieji pinigai

Fizinių pinigų arba grynųjų išleidimo teisę turi tik Centrinis bankas. Litų ir centų monetos kaldinamos Vilniuje veikiančioje Lietuvos monetų kalykloje. Banknotai spausdinami skirtingose Europos spaustuvėse.

Visi suprantame, kad stambias operacijas atlikinėti grynaisiais yra nepatogu. Tai viena iš priežasčių, kodėl šiandien grynieji sudaro tik mažą visų pinigų dalį. Šiais laikais žmonės naudojasi kredito arba debeto kortelėmis, kurios leidžia atsiskaitinėti elektroniniais pinigais. Bet kas išleidžia elektroninius pinigus?

    1. Centrinio banko rezervai

Centrinio banko rezervai (dar vadinami baziniais arba padidinto galingumo pinigais) yra vieni iš elektroninių pinigų tipų, leidžiantys komerciniams bankams atsiskaitinėti tarpusavyje. Juos galime vadinti elektronine grynųjų versija. Vis dėlto šiais pinigais paprastas žmogus ar normalūs verslai naudotis negali. Rezervai yra prieinami tik tiems, kurie turi sąskaitas Lietuvos centriniame banke. Centrinio banko rezervai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą pinigų apyvartą, vien dėl to, kad jie naudojami tik tarpbankiniams atsiskaitymams centrinio banko sistemoje (atvirosios rinkos operacija). Kad suprastumėte kam reikalingi tokie pinigai privalote įsigilinti į Frakcinio rezervo bankininkystės principą.

    1. Komercinių bankų pinigai

Trečiasis pinigų tipas sudaro didžiausią visų pinigų dalį. Vis dėlto, šie pinigai, skirtingai nei grynieji ar centrinio banko rezervai, nėra išleidžiami Lietuvos banko ar Vyriausybės. Komercinių bankų pinigai (dar vadinami kaip čekinės sąskaitos pinigai) išleidžiami privačiuose, pelno siekiančiuose bankuose, paprastai per paskolos išdavimą. Šie pinigai egzistuoja tik elektroniniu pavidalu, kuriuos bankas ‚sukūrė‘ paprasčiausiai prirašydamas indėlį balanso lentelėje.

  1. Balanso lentelė

Tiek Centriniame, tiek Komerciniame banke visi pinigai egzistuoja kaip apskaitos įrašas (balansas), todėl, kad suprastume kaip atsiranda pinigai, privalome susipažinti su apskaitos pradmenimis.

Bankininkystės suvokimui jums tereikia suprasti Balanso lentelę, kurioje iš esmės parašyta:

  1. Viskas kas priklauso bankui.
  2. Viskas ką kiti skolingi bankui.
  3. Viskas ką bankas skolingas kitiems.
  4. Viskas kas liko akcininkams (banko valdytojams).

Ką bankas turi ir ką kiti žmonės skolingi bankui yra įtraukta kaip turtas (aktyvai):

Greičiausiai atrodo prieštaringai, bet paskolinus draugui 100 LT su pažadu, kad jis juos ateityje grąžins – tai gali būti įrašyta kaip turtas. Iš tikrųjų jei paskolinai pinigus, nuo to laiko tu jų jau nebeturi, taigi kaip tu juos gali įrašyti kaip turtą? Vis dėlto, kai paskola sudaryta, skolininkas pasirašo sutartį, kurioje prižada sumokėti pasiskolintą sumą kartu su palūkanomis ir šis kontraktas apskaitoje laikomas kaip turtu.

Kita balanso pusė vadinasi Įsipareigojimai (pasyvai).

  1. Pinigų kūrimas Centriniame banke

    1. Rezervai

Pradėkime nuo Centrinio banko išleidžiamų rezervų, kurie ‚palengvina‘ komercinių bankų atsiskaitinėjimą tarpusavyje.

Šiame pavyzdyje parodysime kaip Centrinis bankas sukuria rezervus privatiems bankams. Kaip pavyzdį paimsime Lietuvos centrinį ir DNB banką. Štai kaip atrodo Lietuvos banko balansas (dėl aiškumo, balanso lentelę supaprastinome ignoruodami tai kas nereikalinga):

Ir DNB banko balansas:

Kadangi DNB bankas yra centrinio banko (Lietuvos banko) klientas, jis susisiekia su juo ir praneša, kad savo centrinio banko sąskaitoje norėtų turėti 10,000 LT rezervais.

Standartinis metodas, kuriuo Lietuvos Bankas atlieka štai tokį prašymą yra pardavimo ir atpirkimo sandoris (repo). Iš esmės, tai tas pats kas įkeisto turto paskola.

DNB bankas parduoda savo turtą (dažniausiai akcijas) centriniam bankui, mainais už pastarojo rezervus. Kai sandoris atliktas, Lietuvos bankas įgyja 10,000 LT vertės akcijų turto ir įsipareigoja 10,000 LT vertės rezervais DNB bankui. Štai kaip atrodo Lietuvos banko balansas:

Kaip matote, Lietuvos banko turtas padidėjo 10,000 LT. Taip pat atsirado 10,000 LT rezervų DNB bankui, kurie praktiškai buvo sukurti kaip užstatas vertybiniams popieriams.

Taigi žiūrint į DNB banko balansą, vertybiniai popieriai tiesiog apsikeitė su centrinio banko rezervais:

DNB banko balansas visiškai neišsiplėtė ir nesumažėjo; tiesiog vienas turtas pakeitė kitą turtą. Įsipareigojimai liko tie patys.

DNB bankas, nuo dabar gali atsiskaitinėti su kitais bankais centrinių rezervų sistemoje (parodyta žemiau).

Centrinis bankas taip pat gali skolinti rezervus komerciniam bankui, tik šį kart centrinio banko aktyvuose, vietoj 10,000 LT vertės vertybinių popierių būtų įrašyta 10,000 LT kaip paskola bankui.

Esant išskirtinai sunkioms finansinėms aplinkybėms Lietuvos bankas gali supirkti įvairius komercinių bankų aktyvus ir taip padidinti pinigų masę grynaisiais litais (angl. QE – quantitative easing).

    1. Grynieji pinigai

Procesas, kurio metu centrinis bankas parduoda grynuosius paprastiems bankams yra panašus į rezervų atsiradimą.

Štai taip pradžioje atrodo Lietuvos banko balansas:

Ir DNB banko balansas:

Jeigu DNB bankas pamato didėjančią grynųjų pinigų paklausą (pavyzdžiui prieš šventes), tada jis gali iškeisti savo (elektroninius) centrinio banko rezervus į (fizinius) grynuosius. Šio veiksmo procesas yra labai paprastas: DNB bankas paprasčiausiai iškeičia savo turimus 10,000 LT rezervus į 10,000 LT grynaisiais.

Lietuvos banko įsipareigojimuose, DNB banko sąskaitos 10,000 LT rezervai apsikeičia vietomis su 10,000 LT grynaisiais. Štai kaip atrodo Lietuvos banko balansas po apsikeitimo:

Tuo tarpu DNB banko balanse, turtas iš 10,000 LT centrinio bankų rezervų pavirto į 10,000 LT grynaisiais:

Atkreipkite dėmesį, kad nei vieno banko aktyvai ar pasyvai neišsiplėtė ir nesumažėjo, tiesiog tuo metu jie tik pakeitė savo formą.

Kai grynieji susidėvi arba tampa tiesiog nebereikalingi, įvyksta priešingas sandoris, kurio metu DNB bankas parduoda grynuosius Lietuvos bankui, mainais atgaudamas centrinio banko rezervus. Kaip supratote, grynieji ir rezervai yra vienas ir tas pats.

  1. Pinigų kūrimas Komerciniame banke

Dabar pažvelkime kaip atsiranda didžioji visų pinigų masės dalis, esanti žmonių ir įmonių bankų sąskaitose.

    1. Per paskolą:

Banko klientas, pavadinkime jį Jonu, užeina į DNB banką su tikslu gauti 10,000 LT paskolą naujam BMW automobiliui. Jonas pasirašo sutartį, kurioje pasižada per penkerių metų periodą grąžinti 10,000 LT sumą su palūkanomis. Šis legalus kontraktas atspindi banko ateities pelną. Taigi DNB banko balansas po sutarties atrodo šitaip:

Bankas nedelsiant atidaro Jonui sąskaitą ir įrašo 10,000 LT. Šie pinigai virsta banko įsipareigojimu Jonui:

Atkreipkite dėmesį, kad nei vienas litas nebuvo pervestas ar paimtas iš kitos sąskaitos, bankininkas tiesiog atnaujino apskaitos duomenų bazę. Bankas iš tikrųjų ‚neperskolino pinigus‘ – kad paskolintum kažką, pirmiausia tą daiktą reikia turėti. Realybėje, bankai paskolą sukuria iš nieko. Vėliau kai paskola grąžinama, pinigai (išskyrus palūkanas) ištrinami iš apskaitos duomenų bazės ir taip nustoja egzistuoti (žiūr. Pinigų sunaikinimas).

    1. Perkant turtą

Bankas taip pat išleidžia pinigus pirkdamas tiek ‚realų‘, tiek finansinį turtą. Pavyzdžiui, buvęs Snoro bankas nusprendė įsigyti 1000 LT vertės valstybinių obligacijų iš pensijų fondo. Pradžioje Snoro balansas atrodo šitaip:

Snoras įsigydamas obligacijų, sukuria sąskaitą pensijų fondui ir įrašo į ją 1000 LT. Mainais bankas gauna 1000 LT vertės obligacijas.

  1. Piniginiai atsiskaitymai

    1. Vidiniai banko pavedimai

Prieš tai parodėme kaip bankas sukuria elektroninius skaičiukus, kurie atsiranda mūsų banko sąskaitoje. Šie skaičiukai dar vadinami ‚banko kreditais‘, ‚čekinės sąskaitos indėliais‘ arba ‚neterminuotais indėliais‘.

Šiuo momentu, naujai sukurti pinigai sėdi Jono sąskaitoje ir žinoma, Jonas jais pasinaudos. Taigi, kas vyksta atsiskaitymo metu?

Pavyzdyje Jonas iš SEB banko pasiskolino 10,000 LT naujai BMW mašinai (tarkime tokios dabar kainos). Po sutarties pasirašymo SEB banko balansas atrodo šitaip:

Kad Jonas galėtų nusipirkti mašiną, jis privalo pervesti pinigus į BMW įmonės sąskaitą. BMW savo pinigus taip pat laiko SEB banke, todėl pervedimo procesas bus labai lengvas. Jonas tiesiog padarys 10,000 LT pavedimą į BMW sąskaitą. SEB bankui tereikės 10,000 LT sumą perkelti iš Jono sąskaitos į BMW įmonės sąskaitą:

Vis dėlto, kas bus jei Jono ir BMW įmonės sąskaitos egzistuoja skirtinguose bankuose? Atsiskaitymai tada gali vykti grynaisiais ir centrinio banko rezervais.

    1. Tarpbankiniai pavedimai Grynaisiais

Jeigu Jono ir BMW sąskaitos yra skirtinguose bankuose, Jonas gali tiesiog išsigryninti savo pinigus ir užmokėti jais BMW atstovybėje.

Balanso pavyzdyje aukščiau, mes paslėpėme viską kas nebuvo susiję su pavyzdžiu. Sekančiame pavyzdyje, panaudosime grynuosius, kuriuos Swedbank gavo iš Lietuvos Banko (žiūr. Grynųjų atsiradimas), taip pat pažymėsime banko akcijas, kurios balanse buvo visada, bet dėl paprastumo sumetimų jų ankščiau nerodėme.

Visi grynieji, kurie guli banko kasose, legaliai priklauso bankui ir tai būtinai atsispindės jo balanse.

Swedbank ką tik suteikė Jonui 10,000 LT paskolą:

Jonas išsigrynina 10,000 LT:

Nuo šios akimirkos bankas anuliavo savo 10,000 LT įsipareigojimą Jonui ir jam nebėra skolingas.

Jonas nubėga į BMW centrą, kuris turi dar vieną sąskaitą Ūkio banke ir užmoka 10,000 LT grynaisiais. Prieš pavedimą Ūkio banko balansas ir BMW sąskaita atrodė šitaip:

Kai BMW priima 10,000 LT sumą, Ūkio banko balanse atsiranda turto įrašas su 10,000 LT indėliu grynaisiais. Tuo pat metu Ūkio banko balanse atsiranda įsipareigojimas BMW įmonei. Einamojoje arba čekinėje sąskaitoje prirašomi 10,000 LT.

    1. Tarpbankiniai pavedimai Centrinio banko rezervais (Atvirosios rinkos operacija)

Žinoma, kad atsiskaitymas grynaisiais yra gana nepatogus ir potencialiai pavojingas. Didelių sumų tarpbankiniams pavedimams naudojami elektroniniai pinigai – centrinio banko rezervai.

Lygiai taip pat kaip jūs ar kas nors kitas turi sąskaitą banke, taip pat ir bankai turi sąskaitas centriniame banke dar žinomas kaip rezervų sąskaitos. Šios sąskaitos aptarnauja specialų pinigų tipą, žinomą kaip bankų rezervus, kuris gali būti vadinamas elektronine grynųjų versija. Taigi, jeigu Jonas ir BMW turi sąskaitas skirtinguose bankuose, pavedimas bus atliktas elektroniškai, naudojant rezervus.

Kad parodytume kaip bankai atlieka pavedimus naudojant rezervus, pirmiausia balanse turime pridėti centrinio banko rezervus. (Vėlgi, tai bus labai supaprastintas pavyzdys).

Swedbank ką tik išdavė Jonui 10,000 LT paskolą:

Tuo tarpu, Ūkio banko balansas atrodo šitaip:

Jonas liepia Swedbank, atlikti 10,000 LT pavedimą į BMW banko sąskaitą esančią Ūkio banke. Prieš įvykdydamas pavedimą, Swedbank sumažina Jono sąskaitos balansą ir perveda rezervus į Ūkio banką:

Ūkio bankas, gavęs rezervus, įrašo į BMW sąskaitą 10,000 LT.

Pažiūrėkime kaip atrodo tas pats atsiskaitymas iš Lietuvos banko pusės. Abu bankai, esantys LB klientais, tiesiog atsiskaitė rezervais centrinio banko sąskaitose, lygiai taip pat kaip du žmonės atsiskaito tarpusavyje komercinio banko sąskaitose; vieno kliento įsipareigojimas, tampa kito kliento įsipareigojimu. Taigi, rezervai esantys kaip turtas privačių bankų balansuose yra centrinio banko įsipareigojimas (lygiai taip pat, kaip tavo balansas yra komercinio banko įsipareigojimas tau). Prieš įvykstant atsiskaitymui rezervais iš Swedbank į Ūkio banką, centrinio banko balansas atrodo štai taip:

Jonas, liepia Swedbank pavesti 10,000 LT iš jo banko sąskaitos į BMW įmonės sąskaitą, esančią Ūkio banke. Kad tai atsitiktų, Swedbank susisieks su Lietuvos banku (elektroniškai) ir lieps pervesti 10,000 LT iš jų rezervų sąskaitos į Ūkio banko rezervų sąskaitą:

Kai Swedbank rezervai pasieks Ūkio banką, pastarasis papildys BMW įmonės čekinę sąskaitą 10,000 LT.

  1. Pinigų sunaikinimas

Kaip matėme ankščiau, bankui suteikus paskolas, sukuriami nauji pinigai (kaip kažkieno čekinės sąskaitos skaičiukai).

Kas atsitinka kai šios paskolos grąžinamos? Įvyksta atvirkštinis veiksmas – pinigai sunaikinami. Toks principas galioja visiems elektroniniams pinigams. Šiame skyriuje kalbėsime apie komercinių bankų pinigus.

Prieš tai buvusiame pavyzdyje, Jonas pasiskolino 10,000 LT, kad įsigytų mašiną. Įsivaizduokime, kad dabar Jonas nusprendė grąžinti paskolą. (Kad pavyzdys būtų paprastesnis, Jonas grąžins visą sumą iš karto, o ne dalimis.)

Prisiminkite situaciją, kai Jonas nusipirko BMW: bankas turėjo 10,000 LT vertės turto kaip paskolą Jonui ir tiek pat įsipareigojimų jau perkeltų į kitą banką:

Po kelių mėnesių triūso, Jonas uždirba 11,000 LT iš savo darbovietės. Šie pinigai pervedami iš darbovietės sąskaitos į Jono sąskaitą elektroniškai – Swedbank įgyja 11,000 LT (rezervais) ir tuo pačiu padidina Jono sąskaitą tokia pat suma:

Jonas nusprendžia grąžinti 11,000 LT paskolą (kartu su 10% palūkanomis). Iš Jono požiūro taško, Swedbank tiesiog išėmė pinigus iš jo sąskaitos. Realybėje Swedbank nieko neišėmė. Bankas tiesiog sumažino 11,000 LT įsipareigojimus Jonui ir tuo pat metu pašalino 10,000 LT paskolą kaip turtą iš balanso, nes skola buvo ‚grąžinta‘:

Jonas dabar nebeturi pinigų savo banko sąskaitoje. Jis taip pat nebeturi skolos. Swedbank turtas padidėjo nuo 10,000 LT kai buvo suteikta paskola iki 11,000 LT kai paskola buvo grąžinta. Swedbank įsipareigojimai akcininkams (banko savininkų turtas) taip pat padidėjo nuo 10,000 LT iki 11,000 LT. Galų gale, jei bankas dabar nuspręstų išparduoti visą turtą ir užsidaryti, jis turėtų 1000 LT daugiau, nei prieš suteikiant paskolą – tai bankininkų pelnas.

Žinoma, pelningas bankas neužsidaro. Vietoj to, jis išmoka akcininkams dividendus, apmoka personalo atlyginimus ir t.t. Pavyzdžiui Swedbank galėtų paimti 1000 LT pelną ir padalinti jį po lygiai akcininkams ir personalui:

  1. Išvados

  • – Komercinių bankų ‚pinigai‘ neatstoja grynųjų, kuriuos galite turėti rankoje; tai tiesiog paprastas banko įsipareigojimas tau ir jis egzistuoja tik kaip elektroninis skaičiukas kompiuterinėje sistemoje.
  • – Komercinių bankų ‚pinigai‘ sudaro didžiausią pinigų masės dalį Lietuvoje ir visame pasaulyje (apie 96 proc. atsiskaitymų Lietuvoje atliekama internetu).
  • – Priešingai nei daugelis mano, bankai prieš suteikiant paskolą sukuria visiškai naujus indėlius (pinigus jūsų sąskaitose). Savo balanse, bankai prideda įsipareigojimą ir tuo pat metu turtą (paskolos kontraktą).
  • – Paskolos kontraktas banko balanse įrašomas kaip turtas. Vis dėlto, palūkanos nepridedamos prie turto, užtat prirašomos kaip pelnas atidavus paskolą.
  • – Centrinio banko rezervai, kuriais bankas atsiskaitinėja tarpusavyje yra sukurti kaip užstatas įkeistam turtui.
  • – Visi pinigai yra sukurti kaip skola už palūkanas (komercinis bankas) arba finansinius instrumentus (centrinis ir komercinis bankas).
  • – Didžiąją pinigų masės dalį sudarantys Komercinių bankų ‚pinigai‘ yra apmokestinti palūkanomis. Tai reiškia, kad atidavus visas skolas ir taip išnykus pinigams liktų didžiulė palūkanų skola.

Šaltinis: http://www.positivemoney.org.uk/how-banks-create-money/balance-sheets/

Budruspilietis.lt

One thought on “Kaip atsiranda pinigai

  1. Pingback: Klausimai-Atsakymai | Budrus Pilietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *