Žymių žmonių citatos

Napoleonas

„Pakankamai aišku, kad tautos žmonės nesupranta mūsų bankinės ir monetarinės sistemos, jei būtų kitaip, aš tikiu, kad jau rytojaus dieną kiltų revoliucija“

– Henris Fordas.

„Duokit man galimybę išleisti ir kontroliuoti pinigus valstybėje ir man visiškai nesvarbu, kas rašo įstatymus“

– Mayer Anzelm Rothschild, bankininkas.

„Jei valdžia finansiškai priklauso nuo bankininkų, tai valstybę valdo ne valdžia, o bankininkai. Ranka, kuri duoda visada yra aukščiau rankos, kuri ima. Pinigai neturi tėvynės. Finansininkai neturi nei patriotizmo, nei sąžinės, jų vienintelis tikslas – pasipelnymas.“

– Napaleonas Bonopartas.

„Tas, kas kontroliuoja pinigų masę bet kurioje šalyje, yra visiškas jos pramonės ir prekybos viešpats… O kada jūs suprasite, kaip paprastai visa ekonominė sistema gali būti vienaip ar kitaip kontroliuojama kelių įtakingų žmonių, jums nebereiks aiškinti, kokios yra depresijų ir infliacijos priežastys“

– Džeimsas Abramas Garfyldas, JAV prezidentas 1881, kelios savaitės prieš nužudymą.

„Aš pats nelaimingiausias žmogus, nesuprasdamas ką darau aš sugrioviau savo šalį. Galingiausia industrinė valstybė yra skolų vergijoje. Nacionalinis augimas yra kelių žmonių rankose. Mes tapome beteisia ir pavaldžia vyriausybe civilizuotame pasaulyje. Mes nesame valdžia, išrinkta liaudies valia, mes nesame jos valios reiškėjai. Mes esame valdžia, kuri pavaldi keletui žmonių.“

-Woodrow Wilson, JAV prezidentas 1913-1921, po Federalinio rezervo akto pasirašymo.

„Mes gavome vieną labiausiai nevaldomą ir priklausomą vyriausybę civilizuotame pasaulyje. Tai daugiau ne nuomonių reiškimo laisvės vyriausybė, ne vyriausybė, išreiškianti daugumos valią, bet vyriausybė, peršanti mums saujelės „šio pasaulio galingųjų“ sprendimus“

– Woodrow Wilson, JAV prezidentas 1913-1921

„Kai kurie įtakingiausi Amerikos komersantai ir pramonininkai kažko būgštauja. Jie jaučia, kad esama kažkokios valdžios, tokios organizuotos, tokios visur esančios ir visaapimančios, kad net prieštaraudami yra linkę pasilaikyti savo nuomonę sau“

– Woodrow Wilson, JAV prezidentas 1913-1921

„Aš nuoširdžiai tikiu, kad bankų organizacijos kelia didesnį pavojų nei priešų armijos. Teisė į pinigų emisiją turi būti atimta iš bankų ir perduota tautai, kuriai ši nuosavybė ir priklauso“

– Tomas Džefersonas, JAV prezidentas 1801-1809

„Istorija rodo, kad ‘pinigų keitėjai’ naudojasi bet kokiais piktnaudžiavimo, suokalbių ir prievartos metodais, kad išlaikytų vyriausybės kontrolę savo rankose, valdydami šalies pinigų srautus ir pinigų emisiją…“

– Džeimsas Medisonas JAV prezidentas 1809-1817

„Jeigu tik būtų galima papildyti Konstituciją vienintele pataisa, atimančia iš vyriausybės teisę skolintis!“

– Tomas Džefersonas JAV prezidentas 1801-1809

„Atiduoti bankui mūsų valiutą, šalies biudžeto tvarkymą ir laikyti tūkstančius mūsų piliečių priklausomybėje nuo jo… – tai gerokai didesnio masto iššūkis ir grėsmė, negu priešprieša su karine priešininko galia“

– Endriu Džeksonas 1832, JAV prezidentas 1829-1837

„Jeigu vyriausybės politika susives iki vienodo visų piliečių gynimo koncepcijos, tai kaip lietus vienodai ant visų lyja, taip tolygus valstybinių dotacijų paskirstymas stipriesiems ir silpniesiems, turtingiems ir vargingiems, taps nesąžiningu gėriu. Įstatyme, kurį man pateikė, matosi platus ir nepateisinamas atsitraukimas nuo šių teisingų principų“.

– Endriu Džeksonas, JAV prezidentas 1829-1837, po bankininkų įstatymo pateikimo paankstinti bankų licenzijos pratęsimą 1832.

„Tarptautiniai bankininkai ir lobistai, atstovaujantys Rokfelerių ir Standart Oil interesus kontroliuoja daugumą laikraščių tam tikslui, kad priverstų paklusti arba palikti valstybinę tarnybą tuos žmones, kurie atsisako klausyti galingos korumpuotos klikos, kuri yra mūsų neregima vyriausybė“

– Teodoras Ruzveltas, JAV prezidentas 1901-1909, New York Times laikraštis 1922

„Teodoro Ruzvelto įspėjimas dabar atrodo labai savalaikis, kadangi tikra mūsų respublikos rykšte tampa neregima vyriausybė, tarsi gigantiškas aštuonkojis apraizgiusi savo čiuptuvais miestus, valstybę, visą šalį… Ji užgrobia mūsų vykdomuosius ir įstatymų leidybos organus, mokyklas, teismus, laikraščius ir bet kokią valstybinę žinybą, sukurtą ginti visuomeninei gerovei… Vengiant pagrindo neturinčių apibendrinimų, reikia apsakyti, kad šiam aštuonkojui vadovauja galingiausi bankai. Apgailėtina saujelė tarptautinių bankininkų praktiškai valdo JAV vyriausybę savo egoistinių interesų labui… Jie faktiškai kontroliuoja abi politines partijas, kuria joms platformas, naudojasi politiniais lyderiais, privačių organizacijų lyderiais ir imasi visokiausių priemonių, kad į aukštus postus būtų paskirti tik tie kandidatai, kurie paklūsta korumpuoto didžiojo biznio diktatui… Šitie tarptautiniai bankininkai ir asmenys, atstovaujantys Rokfelerių ir Standart Oil interesus, kontroliuoja daugumą laikraščių ir žurnalų mūsų šalyje…“

– Džonas Hailenas, New York miesto meras 1918-1925

„Jeigu mes pritarsime tokio pobūdžio principams, tai sutaupysime mokesčių mokėtojams didžiules sumas, kurias tektų išleisti palūkanoms. Pinigai nustos būti šeimininkais ir taps žmonijos tarnais“

– Abraomas Linkolnas, JAV prezidentas 1861-1865, komentuoja „žaliųjų nugarėlių“, laisvų nuo skolos pinigų principą.

„Tai, kad mano įstaiga prisidėjo prie nacionalinių bankų įstatymo priėmimo, buvo didžiausia finansinė klaida mano gyvenime. Šitas įstatymas sukūrė monopoliją, kuri paliečia visas šios šalies gyvenimo sferas“

– Solomonas Čeizas, JT senatorius, iždo sekretorius, laiškas Linkolnui prieš jo mirtį.

„Linkolno mirtis – tai katastrofa visam krikščioniškam pasauliui. Visoje Amerikoje nebuvo jam lygaus žmogaus. Aš būgštauju, kad žinomi savo klastingumu ir gudragalviškais triukais užsienio bankininkai paims visiškon savo kontrolėn milžiniškus Amerikos turtus ir panaudos juos sistemingam šiuolaikinės civilizacijos ištvirkinimui. Jie nepraleis progos įklampinti krikščionišką pasaulį į karų ir chaoso liūną, kad visas pasaulis atitektų jiems“

– Otas fon Bismarkas 1865

„Federalinė rezervų sistema sukūrė viršvalstybę, kurią valdo bankininkai ir pramonininkai, susivieniję tam, kad pavergtų pasaulį nuosavo pasipelnymo labui“

– Luji Makfedenas, JAV bankų ir valiutos komiteto pirmininkas 1920-1931

„Šita mintis šokiruoja, mes visiškai priklausomi nuo komercinių bankų. Kažkas turi duoti kiekvieną dolerį, esanti apyvartoje grynais ar negrynais. Jei bankai sukuria daug pinigų mes klestim, jei ne mirštam iš bado. Pas mus nėra pastovių pinigų. Kai matai visą šitą paveikslą, nesinori tikėti šita beviltiška padėtimi, bet taip yra.“

– Robert H.Hemphill, Federalinio rezervo kreditinio skyriaus vadovas.

„Lupikavimas sugalvotas netiesos ir gimęs apgaulėje. Bankams priklauso visas pasaulis. Atsiimkime pasaulį atgal iš bankų savininkų rankų, bet jei neatimsime jiems teisės plunksnos brūkštelėjimu kurti pinigus tai jie pasaulį išpirks iš mūsų atgal į savo rankas. Paimkit iš jų šitą teisę ir visi didieji turtai, kaip mat išnyks ir pasaulis taps laimingesnis. Bet jei ir toliau norite būti bankų vergais ir patys apmokėti savo vergiją, tai palikit bankininkams teisę ir toliau kurti pinigus“

– Sir Josiah Stamp, Anglijos banko direktorius 1928-1941

„Dabartinės ekonominės sistemos esmė yra ta, kad privatūs bankai pinigus gali kurti iš nieko, dažniausiai kvailu skolinimo būdu“

– Martin Wolf 2011, vyriausias Financial Times redaktorius, nepriklausomas ekonomistas.

„Bankai išduoda paskolas, paprasčiausiai padidindami klientų sąskaitas. […] Štai kaip bankai sukuria naujus pinigus“

– Paul Tucker 2007, Anglijos banko direktoriaus pavaduotojas ir monetarinio komiteto narys.

„Dabar besitęsianti ekonominė krizė yra dirbtinė. Ją sąmoningai sukėlė vadinamasis pasaulinis elitas, t.y. turtingiausi ir įtakingiausi pasaulio žmonės. Tikslas yra grynai merkantilinis: šios krizės dėka užvaldyti pasaulį. Priemonės taip pat aiškios: krizės metu nacionalinės valstybės priverčiamos bankrutuoti ir tuomet į darbą paleidžiami išorinio valdymo mechanizmai. Europoje ir JAV tai daroma per dvi struktūras – Europos Sąjungą ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Galutinis šių struktūrų veiklos rezultatas: ateityje bus panaikintos bet kokios nacionalinės valstybės, o žmonės pateks į absoliučią ekonominę vergiją.“

– Dimitrijs Smirnovs 2012, Latvijos ekonomistas, išpranašavęs 2008 krizę ir už tai sėdėjęs kalėjime.

„Esminė bėda – pasaulį valdo nebe Vyriausybės, o finansiniai oligarchai. Kadangi net stipriausių valiutų kursų šokčiojimus darosi sunku prognozuoti, jie išrado elektroninius pinigus. Tad matydamas globalią problemą ir sakau: žiūrėkime į tai atsargiai. Elektroninės sąskaitos – tik pati pradžia centralizuojant viso pasaulio pinigų valdymą kažkieno rankose, tai yra globalistų žingsnis link mūsų valiutos padarymo menkaverčiais popierėliais bei siekis galutinai užvaldyti valstybę“

– Julius Veselka, Seimo narys.

„Iš visų turėtų bankininkystės sistemų blogiausia yra ta, kurią turime šiandien“

– Mervyn King 2010, Anglijos banko valdytojas.

Klausimai – atsakymai

Pinigų emisija

1. Ar privatūs komerciniai bankai, tokie kaip Swedbank, SEB, DNB esantys Lietuvoje ir visame pasaulyje iš tikrųjų ‘spausdina’ pinigus?

Visiškai teisingai. Daugelis žmonių vis dar mano, kad didžioji pinigų masė yra sudaryta iš banknotų ir metalinių monetų. Bet tai netiesa. Lietuvoje grynieji sudaro 10 milijardų litų sumą, visi kiti pinigai yra tiesiog kompiuteriniai skaičiai bankų sistemose, naudojami debetinėms, kreditinėms kortelėms arba tarpbankiniams atsiskaitymams. Palyginimui, Lietuvoje grynieji sudaro mažiau nei dešimtadalį visų pinigų sumos. Pavyzdžiui Anglijoje grynųjų suma tesiekia 3%, visi kiti 97% yra el. pinigai.

Būtent šių el. pinigų ‘spausdinimo’ teisę turi komerciniai bankai. Kaip jie ‘spausdinami’, galite pamatyti čia. Keletas citatų:

„Reikia prisiminti pinigų emisijos mechanizmą šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje, kurį atlieka 2 pakopų bankinė sistema: centrinis bankas ir komerciniai bankai. Centrinio banko į apyvartą išleisti pinigai, patekę į komercinius bankus, sukelia keleriopą indėlių šiuose bankuose, o tuo pačiu – ir bendro pinigų kiekio padidėjimą, vadinamą pinigų multiplikatoriumi. Lietuva čia nėra išimtis.“ – Sigitas Šiaudinis, Lietuvos bankas.

„By far the largest role in creating broad money is played by the banking sector… When banks make loans they create additional deposits for those that have borrowed the money (Didžiausia rolė kuriant pinigus, atitenka bankų sektoriui… Bankams suteikus paskolas, sukuriami papildomi indėliai tiems, kurie pasiskolino)“ – Anglijos bankas.

„When a commercial bank loan is extended, new commercial bank money is created. (Komerciniam bankui suteikus paskolą, sukuriami nauji komercinio banko pinigai)“ – Wikipedia

2. Ar komercinių bankų ‘spausdinami’ pinigai sukuriami iš oro?

Taip. Reikia prisiminti, kad visi komercinių bankų sukurti pinigai ne šiaip įliejami į ekonomiką, o yra paskolinami! Naujų pinigų ‘spausdinimas’ vyksta per paskolą. Žmogui ar įmonei imant paskolą, komercinis bankas visą skolinamą sumą sukuria iš oro. Skolininkui atidavus paskolą šie pinigai išimami iš apyvartos, t.y. vėl paverčiami ‘oru’.

„When a commercial bank loan is extended, new commercial bank money is created. As a loan is paid back, more commercial bank money disappears from existence. (Komerciniam bankui suteikus paskolą, sukuriami nauji komercinio banko pinigai. Kai paskola gražinama, komercinio banko pinigai nustoja egzistavę.“ – Wikipedia

„The essence of the contemporary monetary system is creation of money, out of nothing, by private banks’ often foolish lending. (Dabartinės ekonominės sistemos esmė yra ta, kad privatūs bankai pinigus gali kurti iš nieko, dažniausiai kvailu skolinimo būdu.)“ – Martin Wolf 2011, vyriausias Financial Times redaktorius, nepriklausomas ekonomistas.

3. Kas dar be Centrinio ir Komercinių bankų atlieka pinigų emisiją?

Lietuvoje pinigus kurti gali įvairios kredito įstaigos ir jų filialai, turintys minimalų nuosavą kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų. Daugiau paskaityti galite 2012 Sausio 1 dieną išleistame įstatyme.

4. Kas čia tokio jei bankai skolina iš oro sukurtus pinigus, kurie vėliau dings kaip ir atsirado?

Banko paskoloms t.y. iš oro sukurtiems pinigams užsidedamos palūkanos! Tai reiškia, kad atidavus paskolą negražinama palūkanų skola vis tiek liks. Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų galime drąsiai teigti, kad bankai skolina nieką – už pinigus!

Daugiau apie šio mechanizmo pasekmes “Šiuolaikinės ekonomikos mechanika”.

5. Ar bankai skolina tik tai ką turi – indėlininkų pinigus?

Ne. Kaip supratote iš aukščiau atsakytų klausimų, bankai skolina visiškai naujai sukurtus pinigus. Daugelis „Frakcinį rezervų bankininkystės“ procesą vadina pinigų ‘perskolinimu’, bet tai klaidingas žodis, nes iš tikrųjų kiekviena ‘paskola’ yra visiškai nauji pinigai katik atsiradę apyvartoje ir nei vienas iš jų anksčiau neegzistavo. Pagal Lietuvos privalomųjų atsargų normą, vykstant pinigų multiplikacijai atsižvelgus į indėlininko sumą (paskola), privaloma atidėti 4% nuo visos indėlio sumos.

Tiesa, Moderni Monetarinė Teorija ir daugelis kitų ekonomistų teigia, jog Multiplikatoriaus ir centrinio banko rezervų apibrėžimas neatitinka realybės.

6. Ar mano pinigai banke saugiai laikomi ‘seife’ ir saugomi iki kol nuspręsiu juos atsiimti?

Visiškai ne. Pinigai bankuose tėra paprastas pažadas juos gražinti. Angliškai jis vadinasi IOU (I Owe You – Aš Tau Skolingas). Tai reiškia, kad laikydami pinigus banko sąskaitoje mes legaliai atiduodame juos banko malonei. Su mūsų pinigais bankas gali daryti ką tik nori, įskaitant lošimą rizikingomis ir neetiškomis investicijomis, pavyzdžiui spekuliavimu maisto kainomis vargingose šalyse, taip dar labiau padidinant maisto kainas sunkiai gyvenantiems žmonėms.

„Bankai visuose kraštuose užsiima vis įvairiapusiškesne veikla. Jie teikia ir taupomųjų bankų ir finansų patarėjų paslaugas. Šie bankai turi antrines draudimo, finansų maklerio, išperkamosios nuomos įmones.“ – Wikipedia

Šešėlinė vyriausybė

Šešėlinė ekonomika

APLINKA | EKONOMIKA | INFRASTRUKTŪRA | ŠVIETIMAS | SVEIKATA | ŽINIASKLAIDA

Aplinka

1940 – Žalioji Revoliucija.

Žalioji Revoliucija pristatė ūkininkavimą, kurį mes turime šiandien. Jis buvo iniciatyva Rockefeller Fondo ir kitų didelių žemės ūkio kompanijų. Jų planas buvo pristatyti ūkininkavimą, kuris reikalavo pesticidų, herbicidų ir nuo naftos priklausomų trąšų, kad užsidirbtų daugiau pinigų ir centralizuotų valdžią dar labiau. Žaliosios Revoliucijos agrokultūra žymiai prisidėjo prie vartotojų, kaip mokesčių mokėtojų subsidijų ir aplinkos taršos.

1971 – Įkurta Tarptautinio Žemės Ūkio Tyrimo Centro Konsultacinė Grupė (CGIAR).

Rockefeller fondas, Pasaulio Bankas ir Fordo fondas įsteigė Konsultacinę Grupę (CGIAR). Šiandien ji veikia kontroliuojama Pasaulio Banko, turi 15 tarptautinių centrų, 64 partnerius ir išleidžia maždaug $350 milijonų kiekvienais metais. Didelė darbo dalis skiriama Genetiškai Modifikuotų produktų (GMO) platinimui besivystančiose šalyse. [2]

Tarptautinis Agro-technikos Paraiškos Įsigijimo Servizas (ISAAA).

ISAAA teigia „teikiame naudą žemės ūkio technologijoms neturtingų ūkininkų parėmimui besivystančiose šalyse“. Rockefeller Brothers fondas finansiškai prisidėjo prie ISAAA fondo įsteigimo.[3] Rockefeller fondas vis dar išlieka pagrindinis rėmėjas. [4] Jis veikia 3 regioniniuose centruose – Kenijoje, Filipinuose ir Ithaca-New York. Filipinų centre – Tarptautinis Ryžių Tyrimų Institutas, kuris buvo įkurtas 1960 Rockefeller ir Ford fondo dėka. Kiti ISAAA fondo rėmėjai – Monsanto, USDA ir USAID. [5]

1984-200 – Ryžių Biotechnologija.

Šiuo periodu Rockefeller fondas išleido $104,7 milijonų tarptautinei Ryžių Biotechnologijos programai. [6]

2006 – iki dabar – Žalioji Revoliucija plečiama Afrikoje.

Rockefeller ir Bill ir Mellinda Gates Fondas yra Žaliosios Revoliucijos Afrikoje (AGRA) finansuotojai. 2006 Rockefeller Fondas suteikė $50 milijonų pradinį įnašą, o Gates Fondas, net $150 milijonų. [7] Pagrindinis AGRA tikslas yra pasėlių produkcijos didinimas, į kurį įtraukiamas tas pats žalingas ūkininkavimas, kurį mes naudojame, įskaitant pesticidų,  GMO pasėlių naudojimą ir Afrikos mokslininkų bei ūkininkų mokymą plėsti šį ūkininkavimo modelį per visą Afriką. AGRA turi tuos pačius finansuotojus, bei žmonių ir aplinkos pasekmes kaip ir Amerikoje.

[1] William Engdahl, “Seeds of Destruction: the Geopolitics of GM Food”, March 6, 2005.

[2] Devlin Kuyek. „ISAAA in Asia: Promoting Corporate Profits in the Name of the Poor.“ Grain.org: http://www.grain.org/briefings_files/isaaa-en.pdf

[3] „ISAAA in Asia: Promoting Corporate Profits in the Name of the Poor“ Grain.org: http://www.grain.org/briefings_files/isaaa-en.pdf

„The Papaya Biotechnology Network of Southeast Asia: Biosaftety Considerations and Papaya Background Information.“ ISAAA.org: http://www.isaaa.org/resources/publications/briefs/11/default.html.

[4] http://www.isaaa.org/inbrief/donors/default.asp

[5] These numbers come from the Rockefeller Foundation’s own website: www.rockfound.org/library/01rice_bio.pdf

[6] “2 Foundations Join in Africa Agriculture Push”, Stephanie Strom, New York Times, September 13, 2006.

www.nytimes.com/2006/09/13/us/13gates.html?_r=1

Ekonomika

1694 – Įkurtas Anglijos bankas

Pirmasis centrinis bankas įkurtas JK. Dirbo kaip daugelis modernių centrinių bankų.

1744 – Mayer Amschel Rothschild, gimė Rotšildų bankų imperijos steigėjas, Frankfurte, Vokietijoje.

Mayer Amschel Rothschild per visą Europą pratęsė savo bankų imperiją išdėstydamas savo penkis sūnus svarbiausiose pozicijose. Jie įkūrė bankus Frankfurte, Vienoje, Londone, Neapolyje ir Paryžiuje. 1800 viduryje dominavo bankų industrijoje, skolindami pinigus vyriausybėms visame pasaulyje ir tokiems žmonėms kaip Vanderbilts, Carnegies, and Cecil Rhodes.

1757 – Jungtinėse Valstijose išleisti kolonijiniai kvitai.

Buvo pradedami spausdinti neskoliniai, nekonvertuojami pinigai. Ir kaip Benjamin Franklin sakė:

„Kolonijose mes išleidžiame savo pinigus. Jie vadinasi kolonijiniais kvitais. Mes išleidžiame juos atitinkamais dydžiais priklausomai nuo paklausos, kad užtikrintume laisvą gamintojų produktų tiekimą vartotojams. Taip darydami mes kuriame nuosavus pinigus, todėl juos kontroliuojame ir neprivalome niekam mokėti palūkanų.“

1776 – Amerikos nepriklausomybė.

1791 – Kongresas įkuria pirmą US banką – privačią kompaniją, dalinai valdomą užsieniečių, kad patenkintų naujos centrinės valdžios finansinius poreikius.

Prieš tai, 13 valstijų turėjo savo bankus, valiutas ir finansines institucijas.

1816 – Privačiai valdomas Antrasis US bankas tapo privilegijuotas – jis tarnavo kaip pagrindinė vyriausybės mokesčių departamento saugykla, uždirbanti daug pelno.

1832 – Andrew Jackson įsteigė kampaniją prieš Antrąjį US banką ir vetavo Bankų teisių atnaujinimą.

Andrew Jackson buvo skeptiškas ties centrinių bankų sistema ir manė, kad tai suteikia keliems žmonėms per daug galios, taip pat sukelia infliaciją. Jis taip pat buvo aukso, sidabro ir Antrojo Nacionalinio banko oponentas. Bankų teisių pasibaigė galioti 1836.

1833 – Prezidentas Jackson išleido vykdomąjį įstatymą vyriausybės lėšų perkėlimui į US banką.

1833 Rugsėjį, vyriausybės lėšos buvo pradėtos perkelinėti į valstijų bankus.

1835, Sausio 30 – Prezidentas Jackson išvengia nužudymo.

Žudikas nepataikė dukart.

1833-1837 – Centrinių bankų sukurtas „bumas“. Pinigų pasiūla padidėjo 84%, paskatinta Antrojo US banko.

Bendras pinigų kiekis padidėjo nuo $150 milijonų iki $267 milijonų. [1]

1837-1843 – Siaubinga depresija.

343 iš 850 US bankų visiškai uždaryti, taip įtvirtinant didžiausių bankų galią. [2]

1861 – Amerikos Pilietinis karas.

1862-1863 – Linkolnas perima skolinių pinigų valdžią ir išleidžia Žaliąsias nugarėles (Greenbacks), karo finansavimui.

Bankai sutiko skolinti vyriausybei tik su labai dideliomis palūkanomis, todėl Linkolnas išleido savo valiutą – „Žaliąsias nugarėles“, per US iždą ir padarė jas legaliomis. Jo kariai atkakliai tęsė karą, kartu plečiantis ekonomikai.

1865 Balandžio 15 – Linkolnas nužudomas.

1881 – Prezidentas James Garfield, ištikimas Neskolinių Pinigų šalininkas, nužudomas.

Garfield priešinosi ‘nepadengtų fiziniais objektais’ pinigų sistemai ir buvo stiprus ‘valiutos padengtos dviejais metalais’ šalininkas.

1907 – Bankų panika.

New York akcijų birža dramatiškai krito, kai visi puolė išsimti savo pinigus iš bankų išilgai visą tautą. Ši bankų panika paskatino bankų reformos diskusiją. JP Morgan ir kiti vaizdavosi susirūpinę ir tvirti panikos įniršyje, kas galiausiai privedė prie Federalinio Rezervo įsteigimo. Federalinio rezervo įkūrėjai dėjosi bankininkais, kurie buvo prieš naujos reformos idėją, taip suklaidindami visuomenę, kad Federalinis rezervas padės sureguliuoti bankus, kas iš tikrųjų davė didesnę galią privatiems bankams, nei atvirščiai.

1908 – JP Morgan kolega ir Rockefeller giminaitis Nelson Aldrich pradeda vadovauti Nacionaliniam Monetarijos Komitetui.

Senato Respublikonų lyderis, Nelson Aldrich, pradeda vadovauti naujam Nacionaliniam Monetarijos Komitetui, kuris buvo įsteigtas nagrinėti bankų panikos priežastis. Aldrich turėjo artimus ryšius su J.P. Morgan, o jo dukra vedė John D. Rockefeller.

1910 – Bankininkai slapčia susitinka Jekyll saloje, kad aptartų Federalinio Rezervo legalizavimą.

Savaitės bėgyje, vieni iš didžiausių valstybės bankininkų slapčia susitinka Džiordžijos valstijos pakrantėje aptarti Federalinio Rezervo įsteigimo klausimus. Susitikime dalyvavo Nelson Aldrich, A.P. Andrew (Iždo sekretoriaus pavaduotojas), Paul Warburg (Kuhn, Loeb, & Co.), Frank Vanderlip (Nacionalinio New York miesto banko prezidentas), Charles D. Norton (Morgano įtakojamo Pirmojo Nacionalinio New York miesto banko prezidentas), Henry Davidson (Vyresnysis JP Morgan Co. bendrininkas), and Benjamin Strong (JP Morgan atstovas).

1913, Gruodžio 23 – Išleistas Federalinio Rezervo Aktas.

Dvi dienos prieš Kalėdas, kai dauguma Kongreso narių buvo atostogose, buvo išleistas Federalinio Rezervo Aktas, kuris sukūrė centrinę bankų sistemą, kurią turime šiandien. Ji buvo paremta Jekyll saloje aptarto Aldrich plano ir suteikė privatiems bankininkams aukščiausiąją ekonominę valdžią. Jie dabar turi teisę sukurti pinigus iš nieko (paskolinant juos su palūkanomis), daryti sprendimus be vyriausybės sutikimo ir kontroliuoti pinigų apyvartą.

1913 – 16 pataisos patvirtinimu, įsteigtas pajamų mokestis.

Mokesčiai garantavo, kad piliečiai padengs skolos apmokėjimą Federaliniam Rezervų bankui. 16 pataisa teigia: „Kongresas turi galią paskirti ir surinkti pajamų mokestį iš betkokio šaltinio, be kelių valstijų išskyrimo ir be jokio surašymo ar išskaičiavimo.“

1914 – JP Morgan ir Co. pelnosi finansuodama abi Pirmojo Pasaulinio karo puses.

J.P. Morgan ir Co. sudarė sandėrį su Anglijos banku pasirašyti Anglijos ir Prancūzijos karo obligacijas. Jie taip pat investavo į ginklų tiekimą Anglijai ir Prancūzijai.

1914, Lapkritį – Federalinis Rezervų bankas atsidaro.

1921 – 1929 – „Riaumojantys 20-ieji“ – Federalinis Rezervas užlieja ekonomiką grynaisiais ir paskolomis.

Nuo 1921 iki 1929 Federalinis Rezervas padidino pinigų kiekį $28 milijardais, beveik 62% padidėjimas per 8-erių metų periodą. [3] Taip dirbtinai sukėlė antrą „bumą“.

1929 – Federalinis Rezervas mažina Pinigų kiekį.

1929, Federalinis Rezervas pradeda išiminėti pinigus iš apyvartos, kai grąžinamos paskolos. Jie sukurė „bankrotą“, kuris buvo neišvengiamas išduodant tiek daug paskolų per paskutiniuosius metus. Federalinio Rezervo veiksmai sukėlė bankų krizę, kuri privedė prie Didžiosios Depresijos.

1929, Spalio 24 – „Juodasis Trečiadienis“, griūva Akcijų birža.

Visų laikų labiausiai sukrečianti akcijų biržos griūtis istorijoje. Milijardų dolerių vertė buvo sustiprinta privačių bankininkų rankose, visų kitų sąskaita.

1930 – Didžioji Depresija

1929-1933 – Federalinis Rezervas sumažina pinigų pasiūlą 33 procentais.

1963, Birželio 4 – Kenedis išleidžia vykdomąjį įstatymą (11110), kuris įgalioja US iždui, leisti Sidabro sertifikatus, taip grasinant Federelinio Rezervo pinigų monopolijai.

Šie vyriausybės išleisti sertifikatai suteikia teisę apeiti vyriausybės skolinimąsi iš bankininkų už palūkanas.

1963, Lapkričio 22 – Kenedis nužudomas.

1963, Gruodis – Johnson panaikinta Kenedžio įsteigtą pataisą ir gražina Federaliniam Rezervui galią.

1999 – Finansų Sektoriaus Modernizavimo Aktas suteikia bankams galimybę augti dar greičiau.

Daugelis ekonomistų ir politikų pripažįsta, kad šis aktas buvo pagrindinė 2007 krizės priežastis. Jis panaikino dalį 1933 Glass-Steagall akto ir suteikė investiciniams, komerciniams bankams, saugumo ir draudimo kompanijoms susijungti. Citigroup buvo pagrindinė šio įstatymo šalininkė (ji jau buvo susijungusi su Kelionių draudimo kompanijomis ir tam reikėjo būdo legaliai tai įteisinti). Vyriausybė suteikė Citigroup valdininkams teisę peržvelgti ir pakeisti aktą prieš jo išleidimą. Robert Rubin, to meto Iždo Sekretorius, padėjo įstatymui įsigalioti ankstyvaisiais 1999. Birželį jis paliko Iždo Sekretoriaus postą, prisijungė prie CitiGroup Spalį, o įstatymas įsigaliojo Lapkritį. Atsakomojo Centro politikai nustatė, kad Kongreso nariai, kurie parėmė įstatymą, gavo dvigubai daugiau pinigų iš bankų sektoriaus, nei tie, kurie buvo prieš. [4]

2000-2003 – Federalinis Rezervas suteikia „Lengvajį Kreditą“, sumažindami palūkanų normas nuo 6,5% iki 1% [5] ir taip sukelia dar vieną „bumą“.

2004 – Investiciniai bankai ir Saugumo ir Biržos Komitetas sudaro sandėrį.

2004, Balandžio 28, penki didžiausi investiciniai bankai, įskaitant Bear Stearns ir Goldman Sachs (tada atstovaujamo Henry Paulson, kuris vėliau tapo Iždo Sekretoriumi), susitiko su Saugumo ir Biržos Komitetu (SEC), reikalaudami jo nepriklausomo jų pačių reguliavimo, kad galėtų nustatyti kiek iš nieko sukurtų pinigų galės paskolinti į apyvartą. Tai žinoma kaip bankų sverto santykis arba aktyvų skolinimui santykis. Iki 2004, skolos kiekis, kurį bankai gali išduoti buvo limituotas. Tačiau 2004, SEC pritarė bankų savireguliacijai ir nelimuotam skolinimui, taip paleidžiant milijardus dolerių didelios rizikos investiciniams paketams. Dėka šios savireguliacinės įstatymo pataisos Bear Stearns reitingas pakilo nuo 1 iki 33. [6] Neilgai po ekonominės griūties, finansinė galia vėl buvo gražinta ir sustiprinta privačių bankininkų rankose, kurie valdo Federalinį Rezervą.

2004-2006 – Federalinis Rezervas sukuria naują „bankrotą“, darant paskolas ir kilnojamą turtą dar brangesnį. Palūkanų norma pakeliama iki 5,25%. [7]

2007-2010 – Blogiausia Finansų krizė nuo Didžiosios Depresijos laikų.

Finansų krizė įtakojo žmones visame pasaulyje – milijonai prarado namus, darbą, pensijas. Dauguma mažųjų bankų buvo perimti didesnių, kas suteikė didiesiems bankams toliau plėsti įtaką ir eliminuoti konkurentus. 2008 J.P. Morgan Chase & Co. nupirko abu – Washington Mutual (didžiausias kadanors bankrutavęs bankas istorijoje) ir Bear Stearns (penktasis didžiausias investicins bankas).

2010 – J.P. Morgan Chase skelbia rekordinį pelną.

Bankas uždirbo rekordinį pelną – $17.4 milijardai. [8]

[1] http://wiki.mises.org/wiki/Panic_of_1837

[2] http://wiki.mises.org/wiki/Panic_of_1837

[3] “The Inflationary Factors”: http://mises.org/rothbard/agd/chapter4.asp

[4] “Money and Votes Aligned in Congress’s Last Debate Over Bank Regulation” by Massie Ritsch, September 23, 2008. http://www.opensecrets.org/news/2008/09/money-and-votes-aligned-in-con.html

[5] Open Market Operations Archive, The Federal Reserve: http://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/openmarket_archive.htm

[6] http://www.nytimes.com/2008/10/03/business/03sec.html?pagewanted=1

[7] http://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/openmarket.htm#2006

[8] http://www.bbc.co.uk/news/business-12189494

Infrastruktūra

1870 – John D. Rockefeller įsteigia Standart Oil.

Rockefeller įsteigia Standart Oil Ohajuje su $1 milijono kapitalu, didžiausia korporacija šalyje. Nauja kompanija kontroliuoja 10% šalies naftos perdirbimo.

1873, Rugsėjį – Akcijų birža griūva ir Standart Oil pasinaudoja ekonomikos smukimu.

Rugsėjo 18 akcijų birža krenta, sukeldama šešerių metų depresiją. Tuo metu, Standart Oil superka Pitsburge, Filadelfijoje, New York ir Pensilvanijos naftos perdirbėjus.

1877 – Rockefeller kontroliuoja beveik 90% visos naftos perdirbimo Jungtinėse Valstijose.

1882 – Standart Oil suformuotas pasitikėjimas.

1890 – Kongresas išleidžia Sherman Antimonopolinį aktą.

Tai pirmasis Federalinis statutas limituojantis kartelius ir monopolijas.

1892 – J.P. Morgan sutvarko Edison General Electric ir Thomson-Houston Electric kompanijų susijungimą ir įsteigia General Electric (GE).

1896 – Henry Ford surenka pirmąjį automobilį, kuris padidina naftos paklausą.

1901 – J.P. Morgan įsteigia U.S. Steel (plieno) kompaniją, pirmąją milijardo dolerių korporaciją.

1902 – Nikola Tesla pradeda tyrimus kaip perduoti elektra be energijos linijų; J.P. Morgan atsisako finansavimo.

Nikola Tesla Wardenclyffe bokšte, finansuojamo J.P. Morgano, projektavo elektros tėkmę be laidų. 1904, J.P. Morgan turėjo vario monopoliją, kuri buvo naudojama elektros perdavimui per laidus. J.P. Morgan atsisakė finansavimo.

1908 – U.S. Vyriausybė iškelia Standart Oil kompanijai antimonopolinę bylą.

1911 – U.S. Aukščiausiasis teismas įsako Standart Oil užsidaryti. Įsakymas taip pat galiojo ExxonMobil, Chevron, BP ir ConocoPhilips kompanijoms.

Standart Oil pasidalina į 34 skirtingas kompanijas. Rockefeller tebeturi šių akcijas.

1913 – Įsteigtas Rockefeller Fondas. John D. Rockefeller įteikia $100 milijonų pirmaisiais metais.

1919 – Įkurtas Amerikos Naftos Institutas (API)

API atstovauja naftos ir dujų industriją. Šiandien API atstovauja daugiau nei 400 korporacijų, įskaitant Chevron, ExxonMobil, GE, Halliburton ir Shell.

1940 – Rockefeller šeima turi $400 milijonų vertės akcijų.

Šaltinis „13 Šeimų“ [1] Publikuotas žurnale Times 1940, Spalio 28.

1969 – API perkelia štabą į Washington DC.

Šiomis dienomis API atstovauja daugiau nei 400 korporacijų. 2010 išleido apie $7 milijonus lobistiniais tikslais. [2]

1982 – Išradėjai Adam Trombly ir Joseph Kahn gauna tarptautinį patentą nulinės energijos įtaisui.

Jį pavadino „Closed Path Homopolar Machine“

1983 – Trombly iš U.S. vyriausybės gavo tylos orderį nebetęsti „Closed Path Homopolar Machine“ plėtojimo.

1980 viduryje – Trombly išrado dar vieną nulinės-energijos įtaisą su David Farnsworth.

Šis įtaisas buvo pavadintas „Piezo Ringing Resonance Generator“.

1989, Sausį – buvęs naftos verslininkas Džordžas Bušas tampa prezidentu.

Prieš tampant JAV prezidentu, Bušas dirbo naftos industrijoje. Jis įsteigė Zapata Oil Korporaciją.

1989, Birželį – Numalšinta Tromby atsinaujinančios energijos demonstracija New York ir Washington miestuose.

Išradėjas Adam Trombly planavo paskelbti mažosios „Piezo Ringing Resonance Generator“ versijos prezentaciją New York mieste. Paskutinę minutę Trombly buvo priverstas pradėti savo prezentaciją šalia miesto Bažnyčios. Po to Trombly sakė kalbą Dag Hammarskjöld auditorijoje priešais tarptautinę auditoriją. Po kelių dienų Trombly planavo pademonstruoti tą patį įtaisą U.S. Senato Bankininkavimo ir Finansų Komitetui Washington mieste. Tik senatorius Carl Levin ir keli kiti nariai dalyvavo demonstracijoje, nes Vyresniojo Bušo administracija pašaukė šimtus senatorių, Kongreso atstovų ir jų personalus į Švaraus Oro Akto diskusiją, tuo pat metu kai vyko Trombly demonstracija. Naftos administracija sėkmingas nukreipė dėmesį nuo Trombly išradimų. Vėliau jo laboratorijoje buvo įsilaužta FTB agentų, milijono dolerių vertės įrankiai buvo atimti ir išradėjo buvo apkaltintas dėl „saugumo priežasčių“.

1989 – MIT ir Harvardo specialistas, Eugene Mallove, knygos „Fire from Ice“ autorius smulkiai aprašo šalto-tirpimo įtaiso sėkmę.

1994 – Infinity Energy žurnalas „Naujos energijos, mokslo ir technologijų žurnalas“ – įsteigtas dėka Eugene Mallove.

Šis žurnalas aprašo abu teoretinius ir technologinius išradimus „naujos energijos“ srityje.

2004 – Eugene Mallove paslaptingai nužudomas šalia vaikystės namų.

1998-2011 – Naftos ir Dujų industrija išleidžia $1,114,552,107 pasipelnymui.

2006 – Išleidžiama detali „Naujos energijos slopinimo istorijos“ suvestinė. [3]

[1] http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764913,00.html

[2] http://www.opensecrets.org/lobby/clientsum.php?id=D000031493&year=2010

[3] http://www.rense.com/general72/oinvent.htm

Švietimas

Iki 1840 – Raštingumo lygis aukštas, mokyklos daugiausiai privačios, lokaliai kontroliuojamos.

Iki 1840 -ųjų, Amerikos švietimo sistema buvo daugiausiai privati, decentralizuota. Amerikos piliečiai buvo gerai išugdyti, o raštingumo lygis buvo aukštas.

1852 – Massachusetts išleidžia pirmąjį „Mandatų dalyvavimo“ įstatymą.

1902 – John D. Rockefeller įkurią Visuotinę Švietimo Valdybą.

Kainavusi $129 milijonų, Visuotinė Švietimo Valdyba, kuri buvo labai įtakinga šiuolaikinės švietimo sistemos sukūrimui, pradeda tiekti finansavimą mokykloms aplink visą valstybę.

1905 – Įkurtas Carnegie fondas diegti pažangųjį mokymą.

1906 – Nacionalinė Švietimo Asociacija (NEA) tampa Federališkai įtesinta asociacija.

1913 – Frederick T. Gates, Rockefeller labdaros fondo direktorius, rašo „Savo planuose… žmonės patys pasiduos su visišku paklusnumu į mūsų rankas“

Frederick T. Gates „The Country School of Tomorrow, Occasional Papers Number 1“ rašo: „Savo planuose mes turėsime nesibaigiančius resursus ir žmonės patys pasiduos su visišku paklusnumu į mūsų rankas. Dabartinė švietimo tvarka išblanko iš mūsų galvų; ir nevaržomai tradicijų, mes dirbame savo naudai, dėka malonių ir paklusnių kaimo žmonių. Mes nebandysime jų ar jų vaikų paversti filosofais arba mokslininkais. Mes neauginsime tarp jų autorių, oratorių, poetų. Mes neieškosime tarp jų didžių artistų, dailininkų, muzikantų. Ir mes taip pat nepuoselėsime kuklios ambicijos užauginti tarp jų advokatus, daktarus, pamokslininkus, valstybės veikėjus, kurių dabar turime pakankamai.“ [1]

1914 – Nacionalinė Švietimo Asociacija (NEA) įtakojama Carnegie ir Rockefeller fondų.

St. Paul Minnesota kasmetiniame susirinkime Normalios Mokyklos Sektoriuje (Normal School Sector of NEA) išleistas nutarimas. Ištrauka iš susirinkimo:

„Mes žiūrime su pavojumi į Carniege ir Rockefeller fondų kišimasi – institucijos, kurios jokiais būdais neatsakingos už žmones turi įtakos mūsų Švietimo sistemos veiklai. Pagal jų koncepciją standartizuojame studijų kryptį, jie sąlygoja mūsų institucijas, tai kelia grėsmę tikrai akademinei laisvei ir demokratijos principams, kas iki šių laikų buvo nepaliesta mūsų pagrindinėse mokyklose ir universitetuose.“

1917 – NEA persiorganizuoja ir persikelia į Washington DC.

NEA tampa didžiausia labdaros sąjunga visose valstijose, atstovaujanti valstybinės mokyklos mokytojus ir kitus mokyklų dalykus. Ji nešališka nuopelnų apmokėjimui, mokytojų savanoriavimui, atsakingumo reformavimui ir t.t.

1918 – Kiekvienoje valstijoje privaloma baigti pradinę mokyklą.

1932 – „8 -erių metų mokymasis“ – daugiausiai remiamas New York Carniege korporacijos ir Visuotinio Švietimo Valdybos.

Tai padėjo pamatus švietimo reformai, kuri veikia šiomis dienomis.

1946 – Rockefeller fondas suteikia Visuotiniai Švietimo Valdybai $7,5 milijardo.

1953 – US Atstovų rūmų Reece Komitetas atskleidžia Carniege ir Rockefeller fondo įnašų sąmokslą.

„Atrodo neįtikėtina, kai įprasti Amerikos fondų valdytojai gali sau leisti finansuoti idėjas ir pritaikymus, nesuderinamus su esminėmis konstitucijos sąvokomis. Akivaizdu, kad taip ir atsitiko.“ -Norman Dodd, specialaus tyrimo „nuo mokesčių laisvų fondų“ komiteto prezidentas, 1954. [2]

1968 – Edith Roosevelt straipsnis „Finansavimo mašina“  apkaltina Carnegie finansavusius vadovėlius.

Carnegie finansuoti „Programuoti Vadovėliai“ buvo išdalinti „kultūriškai skurdiems rajonams“. Edith Roosevelt teigė, kad „šie jauni vaikai buvo apmokyti anti-socialinių idėjų, kurios labai smarkiai atitolino juos nuo vyraujančios viduriniųjų klasių krypties.

1979 – Susikūrė US Švietimo Ministerija.

1986 – Carnegie mokymo specialistų grupė sudaro naują mokymo struktūrą ir suteikia $900.000 reformoms.

[1] Frederick T. Gates, „The Country School of Tomorrow,“ Occasional Papers, no.1 (New York: General Education Board, 1913), p. 6.

[2] http://www.scribd.com/doc/3768227/Dodd-Report-to-the-Reece-Committee-on-Foundations-1954

Sveikata

1901 – Atsidaro Rockefeller Sveikas Tyrimų Institutas.

Pastatytas New York mieste, institutas tampa turtingiausiu tyrimų centru. 1928, John D. Rockefeller skyrė $65 milijonus fondo lėšų. [1] Po to institutas tapo Rockefeller Universitetu.

1910 – Paviešintas Flexner pranešimas, įsigalioja nauji Medicininio Švietimo standartai.

Šis labai įtakingas pranešimas, remiamas Rockefeller ir Carnegie Fondų, pertvarkė Amerikos medicinos švietimą. Jis įdiegė naujus standartus, kurie skelbė, kad tik vaistais-narkotikais pagrįstos tyrimų mokyklos bus pripažintos. Homeopatija ir kiti alternatyvūs medicinos būdai nebebuvo pripažinti. Abraham Flexner, pranešimo autorius, buvo vienas iš Pažangaus mokymo skyriaus Carnegie Fonde personalo dalyvių. 1910, egzistavo 161 medicinos mokyklos. 1919, jų liko tik 81. [2]

1913 – Rockefeller fondas įsteigia Tarpautinią Sveikatos Komisiją.

Tai leido fondui vadovauti sveikatai, mokslui bei išradimams. Daugelis šių dienų sveikatos institutų, tokie kaip UN Pasaulio Sveikatos Organizacija, U.S. Vyriausybės Nacionalinis Mokslo Fondas, Nacionalinis Sveikatos Institutas veikia pagal šios komisijos pritaikymus, strategiją ir išradimų procesus.

1918 – Visuotinė Sveikata tampa Rockefeller Fondo prioritetu.

Fondas nustato medicininį švietimą kaip vieną iš svarbiausių interesų ir pastato savo remiamą visuotinę sveikatos mokyklą John Hopkins universitete.

1921 – Rockefeller Fondas paaukoja $357 milijonų [3] medicinos mokykloms visame pasaulyje.

Tai išplečia vaistais paremtą mediciną aplink visą pasaulį.

1922 – Dr. Royal Raymond Rife pradeda vėžio tyrimus.

1920, Dr. Rife – nuostabus bakteriologas, buvęs Hopkins universiteto studentas, pradeda tyrinėti vėžio gydymo būdus.

1924 – Morris Fishbein tampa JAMA pagrindiniu redaktoriumi.

Amerikos Medicinos Asociacijos žurnalas (JAMA) yra vienas iš įtakingiausių medicinai žurnalų visame pasaulyje. JAMA lyderis, Morris Fishbein tampa vienu iš įtakingiausių medicinos žmonių tuo metu. Jis transformavo industriją į pinigų-darymo mašiną ir naudojo kampanijas sužlugdant konkurentus. Jis buvo vienas iš pagrindinių žmonių, kurie sustabdė Dr. Royal Rife vėžio gydymo veiklą.

1924 – Harry Hoxsey, Taylorville, Illinois valstijoje įsteigia pirmą vėžio gydymo kliniką.

Harry Hoxsey pasiūlo natūralią žolelinę formulę vėžio gydymui, kurią patvirtino veikiant, daugiau kaip tūkstantis žmonių. Tai viena iš pirmųjų 17 klinikų, kuri galiausiai atsidarė.

1926 – JAMA paskelbia pirmąją tirada prieš Hoxsey.

Šis straipsnis išgasdina daktarus ir išradėjus dėl bendradarbiavimo su Hoxsey.

1927 – John D. Rockefeller suteikia pirmąją kasmetinę $60,000 paramą Momerialiniam (Sloan-Kettering) Vėžio Centrui.

1932 – Dr. Rife tariasi atradęs vaistus nuo vėžio.

Dr. Rife atranda mašiną, kuri neutralizuoja ligą sukeliančius mikro-organizmus, įskaitant vėžio ląsteles.

1932 – Rockefeller Instituto direktorius, Dr. Thomas Rivers, nepripažįsta Dr. Rife vėžio gydymo metodo.

1932, Dr. Arthur Kendall, Medicinio Tyrimų Centro direktorius NorthWestern universitete, šneka Amerikos Gydytojų Asociacijai apie tariamą sėkmę su Dr. Rife vėžio gydymo metodais. Dr. Thomas Rivers, virologoas ir bakteriologas, Rockefeller Instituto (pagrindinis medicinos rėmėjas) direktorius ir Dr. Hans Zinsser, pavadina Kendall melagiu visos minios akivaizdoje. [4]

1934 – Dr. Rife gydymas išgydo 16, 3 vėžio stadijos pacientų.

1934, Scripps Institute, La Jolla, Pietų Kalifornijos valstijoje, Dr. Rife vedė gydymo procesą 16 -ai, 3 vėžio stadijos pacientų ir sėkmingus visus išgydė. Medicinos specialistų komanda – USC Specialaus Medicinos Komiteto pirmininkas Dr. Milibank Johnson, New York vaikų ligoninės gydytojas George Fischer ir Santa Fe Railway vyriausias medicinos pareigūnas Dr. Wayland Morrison – patvirtino tyrimus.

1938 – Amerikos Medikų asociacija (AMA) apkaltina Dr. Rife apgaulingomis medicinos praktikomis.

1939 – Philip Hoyland pateikia bylą prieš Dr. Rife Beam Ray korporaciją.

Philip Hoyland priima $10,000 kyšį iš Hahn Realty grupės (AMA atstovai), kad iškeltų bylą Beam Ray korporacijai.

1939 – Atsidaro naujas Memorialinis Sloan-Kattering Vėžio Centras – John D. Rockefeller paaukoja $3 milijonus.

1940 – Dr. Rife darbas sunaikintas ir toliau slopinamas.

1949 – Dr. Rife pateikia ieškinį JAMA už smeižtą ir laimi.

1949 – Morris Fishbein pašalinamas iš AMA.

1956 – Maisto ir Vaistų Administracija (FDA) išleidžia visuotinį perspėjimą apie Dr. Rife Hoxsey vėžio gydymą.

1960 – FDA visiškai uždraudė Hoxsey metodą.

1960 – Laurance Rockefeller tampa Memorialinio Sloan-Kattering Vėžio Centro pirmininku New York mieste 1960-1982.

Šis centras yra vienas iš įtakingiausių vėžio centrų visame pasaulyje. Per Antrąjį Pasaulinį karą išbandė pirmuosius eksperimentus su cheminiais ginklais, kaip „vėžio gydymą“, nuo kurių išsiplėtė chemoterapijos gydymas.

1963 – Tijuana, Meksikoje Hoxsey atidaro Bio-Medicinį Centrą.

Jis tęsia gydymus ir teigia apie 80% sėkmę.

1971 – Prezidentas Niksonas paskelbia „Karą vėžiui“.

Pasirašo $1.6 milijardų sutartį.

1977 – Sloan-Kattering centras atmeta leatrilą (išgaunamą iš abrikoso vidaus), kaip veiksmingą vėžio gydymą.

Nepaisant pozityvių rezultatų Sloan-Kettering pasisamdo žymų tyrėją – Kanematsu Suguira. 1977, Lapkritį Dr. Ralph Moss, Sloan-Kattering centro visuotinių reikalų asistentas ir direktorius palaiko leatrilo sėkmės ir galimybių spaudos konferenciją, nepaisant to, kad centras norėjo tai užmaskuoti. Ralph Moss atleidžiamas kitą dieną, dėl „darbo atsakomybės nebuvimo“.

1991 – Rockefeller Fondas pradeda Vaikų Vakcinavimo iniciatyvą.

Fondas prisijungia prie Jungtinių Tautų Plėtojimo programos UNICEF, WHO ir Pasaulio Banko, kad sukurtų Vaikų Vakcinavimą (CVI).

2010 – Daugiau nei puse milijono amerikiečių miršta nuo vėžio.

[1] Paul Starr, “The Social Transformation of American Medicine.”

[2] http://www.jesus-is-savior.com/Health_Concerns/Pharmageddon/drugs_and_big_money.htm

http://www.sourcewatch.org/index.php?title=American_Medical_Association

[3] According to the Rockefeller Foundation, this was $357 million in “current dollars”: http://www.rockefellerfoundation.org/who-we-are/our-history/1920-1929/

[4] http://educate-yourself.org/cn/rifetimelinemay1998.shtml

Žiniasklaida

1968 – House Banking Subkomitetas pranešė, jog Rockefeller per Chase Manhattan banką turi 5.9% CBS akcijų. [1]

1974 – Kongreso pranešimas teigė, kad Chase Manhattan Banko akcijų dalis CBS kompanijoje padidėjo 14.1%, o NBC iki 4.5%. Šis bankas taip pat turėjo akcijų 28 transliacijų firmose.

1984 – AT&T viena didžiausių politinių rėmėjų iki šio laiko paaukojo daugiau nei $39 milijonų. [2]

2008 – Smarkus kompanijų politinis finansavimas.

Televizijos, filmų bei muzikos industrija paaukojo daugiau nei $34 milijonus Kongresui (75% Demokratams ir 25% Respublikonams).[3]

Susisiekimo kompanijos paaukojo daugiau nei $7 milijonus (46% Demokratams ir 54% Respublikonams).[4]

Time Warner direktoriai:

Jessica P. Einhorn – Rockefeller fondų patikėtinė. Buvusi Finansų ir Resursų Mobilizacijos Pasaulio Banke direktorė. TVF narė 1998-1999.

Deborah C. Wright – Carver Bancorp. Inc. generalinis direktorius ir pirmininkas.

Walt Disney direktoriai:

John S. Chen – Wells Fargo direktorius.

Fred H. Langhammer – Sensei banko direktorius.

Monica Lozano – Amerikos banko direktorė.

Robert W. Matschullat – buvęs Morgan Stanley tarptautinio investicinio banko direktorius.

Orin C. Smith – Washington Mutual direktorius.

News Corporation direktoriai:

Andrew S.B. Knight – J. Rothschild Capital Management pirmininkas.

Peter Chernin – Americna Express direktorius.

Kenneth Cowley – Valstybinio Australijos banko buvęs direktorius.

Rod Eddington – Australijos ir Naujosios Zelandijos negenaralinis J.P. Morgan skyriaus pirmininkas.

[1] http://www.famguardian.org/Subjects/MoneyBanking/FederalReserve/Federal_Reserve_is_PRIVATELY_OWNED_by_Thomas_D_Schauf.pdf

[2] http://www.opensecrets.org/orgs/summary.php?id=D000000076

[3] http://www.opensecrets.org/industries/indus.php?ind=B02

[4] http://www.opensecrets.org/industries/indus.php?ind=B08

Bilderbergo grupė Walt Disney  News corporation

Šiuolaikinės ekonomikos mechanika

Monopolis

Visame internete knibždėte knibžda paprastam mirtingąjam nesuprantami svaičiojimai ekonomikos tema. Žiniasklaidoje nuolatos publikuojami sudėtingais terminais perkrauti straipsniai, ekonomikos vadovėliai prigrūsti įvairiausių formulių, kuriose įžvelgti esmę vargu ar pavyks. Tokiame informacijos šiukšlyne pasiklysti labai lengva, todėl šio straipsnio tikslas bus kuo primityviau ir aiškiau nušviesti šiuolaikinės ekonomikos mechanizmą. Suprasite kas verčia visuomenę tapti „vartotojiška“, kodėl nesustabdomai kyla kainos, kaupiasi skola, kodėl krizės „neišvengiamos“ ir daug kitų dalykų. Suvoksite beveik visų žiniasklaidoje pasirodančių straipsnių ir visų didžiųjų socialinių-ekonominių problemų priežastį finansiniame lygmenyje, bet pirmiausia išsiaiškinkim apie ką kalbėsim.

Ekonomika – tai moderni mainų sistema, kurios varomoji jėga pinigai. Pinigais mes kažkada palengvinome mainus sąlyginai įteisindami juos kaip turtą. Ekonomika neišvengiamai liečia visas gyvenimo sritis. Apibendrintai, ekonomikos rodikliams kylant žmonių gyvenimo kokybė gerėja, leidžiantis – prastėja. Ekonomiką galima lyginti su didžiuliu organizmu, kurio kraujas – pinigai.

Šiuolaikinėje ekonomikoje esti du pinigų tipai: 1- Grynieji (banknotai, monetos); 2-Negrynieji (elektroniniai skaičiai saugomi kompiuteriuose). Didžiąją pinigų masės dalį sudaro el. pinigai.
Abiejų variantų emisijos (kūrimo) teisę turi Centrinis bankas. Paprastam piliečiui gali pasirodyti keista, bet el. pinigus laisvai „spausdina“ komerciniai bankai, tokie kaip Swedbank ar SEB. Tik nereikia įsivaizduoti spausdinimo aparato tamsiame pogrindyje. Ekonomistai šį pinigų dauginimą vadina multiplikavimu.[1] Pinigai komerciniuose bankuose multiplikuojami išduodant paskolą. Reikia prisiminti, kad paskolos pinigai, kuriuos žmogus gavo iš banko nėra kito žmogaus indėlis. Bankas šiuos pinigus sukūrė iš nieko ir kai paskola bus gražinta šie pinigai išnyks kaip ir atsirado. Šis procesas vadinasi „Frakcinio rezervo bankininkystė“.[1] Apibendrinus, didžioji pinigų dalis yra sukurta kaip skola ir kai ją gražinsime tų pinigų nebeliks.

Norėdami suprasti visos ekonominės sistemos esmę, tereikia susipažinti su keliais punktais:

1. Visi nauji pinigai atsiranda per paskolą.
2. Visoms paskoloms uždedamos palūkanos.

Įsidėmėkite šias dvi priežastis, nes dabar aptarsime jų pasekmes:

Skola, kurios neįmanoma gražinti.

Būtų labai kvaila manyti, kad mes iš tikrųjų turime pinigų. Kadangi visi pinigai mums paskolinti – teks juos gražinti ir taip apyvartoje neliks nė skatiko. BET yra vienas niuansas, kuris visą mechanizmą paverčia pragaro mašina, o jos žmones į aklavietę patekusiais vergais – visiems išleistiems pinigams uždedamos palūkanos. Tai reiškia, kad net ir visus pinigus išėmus iš apyvartos liks skola! Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje bendras pinigų kiekis sudaro £2.1 trilijoną, bet skola siekia – £2.4 trilijonus ir toliau auga.

„Vartotojiška visuomenė“ arba besaikis pelno siekimas.

Tiek vyriausybėms, tiek žmonėms ar jų verslams, vienintelis kelias gauti pinigų – skolintis. Kaip supratote šioms skoloms uždedamos palūkanos, . Bet palūkanas, norime mes to ar ne, gražinti tenka. Todėl skolinamasi vėl, kad padengtume senas, tuo pat metu generuodami naujas palūkanas.
Nauja skola reiškia – nauji pinigai, o kad juos gauti, privaloma imti paskolas, kitaip sakant  vartoti – reikia mums to ar ne. Nevartojant nesukurtume naujų pinigų atiduoti senai skolai, todėl daroma viskas, kad sena skola išnyktų. Pavyzdžiui „Bumo“ metu bankai pigiai dalina paskolas į kairę ir dešinę, žiniasklaida cituoja politikų raginimą „skatinti ekonomikos augimą“. Neišvengiamai atsiranda nauji verslai, darbo vietos. Paslaugų sektorius išsiplečia iki begalybės, siūlydamas parduoti galbūt net ir sielą. Reikia prisiminti, kad gamintojai nėra suinteresuoti išleisti ilgaamžišką, kokybišką ir ekologišką produktą, nes tai tiesiogiai pakenktų jų pelnams.

„Burbulas“ ir „Krizė“.

Pradžioje, kol palūkanų gražinti dar nereikia, suteikiami pigūs vartojimo kreditai – paskolos generuojamos greičiau nei atiduodamos skolos. Žmonės „skatindami ekonomiką“ ima paskolas, taip sukurdami naujus pinigus, tuo pat metu pūsdami naują palūkanų burbulą. Bet visgi ateina metas gražinti senas palūkanas ir nuo to laiko viskas apsiverčia aukštyn kojom: burbului sprogus, bankai išsigąsta nemokių piliečių, todėl skolinimas tampa rizikingu, o tai reiškia naujų pinigų kūrimo stabdymą – paskolos atidavinėjamos greičiau, nei sukuriami nauji pinigai. Žmonės negaudami paskolų, nebevartoja kaip anksčiau, todėl žlunga ištisi verslai, kyla nedarbingumas, gyvenimo kokybė prastėja – ištinka „Krizė“.

Infliacija – pinigų nuvertėjimas.

Neturėdami pinigų palūkanų gražinimui – privalome skolintis vėl ir vėl kaupdami vis didesnę pinigų masę. Šis nesustabdomas garvežys sukelia „Infliaciją“ – pinigų nuvertėjimą. Viskam galioja ta pati taisyklė – kuo kažko daugiau, tuo jis mažiau vertingesnis. Todėl kiekvieną kartą sukuriant naujus pinigus jų vertė tiesiog mažėja. Pavyzdžiui, Lietuvos metinė infliacija siekia daugiau nei 4%. Deja, bankai indėlių palūkanoms šio procento nesiūlo, todėl padėję indėlį, jūs ne tik, kad negausite pelno, bet ir „taupysite“ į minusą. Kaip supratote pinigus laikyti kojinėje neapsimoka.

Vargšai vargsta, turtingi turtėja.

O kam atitenka palūkanos, kurių neįmanoma atiduoti nepasiskolinus dar? – Tam, kuris turi teisę jas uždėti. Atkreipkite dėmesį į komercinių bankų pastatų dydį. Pastarieji, turėdami pinigų tiekimo monopoliją, siurbia pinigus, realiai nesukurdami jokio produkto. Štai kodėl beveik visi žmonės priversti mokėti palūkanas privatiems „Too big to fail“ savininkams. Tai veda prie paprastų žmonių turto ir protų (emigracija) perskirstymo turtingiesiems. Tas pats galioja silpnoms ir stiprioms šalims – klestės ta, kuri spausdina savarankiškai (FED). Deja kitų silpnų šalių dėka.

Nesmagi pabaiga.

Visi žinome, kad „Ponzi“ ekonomika ilgai negyvuoja. Jau dabar valstybių skolos siekia milžiniškas sumas, o pirmoji, rimta šio mechanizmo auka tapo Graikija. Artėjantis fiasko gali kardinaliai pakeisti visų gyvenimus…

[1] Kai kurie ekonomistai teigia, kad multiplikatoriaus ir frakcinio rezervo bankininkystės modeliai neatitinka realybės.

Platesniam vaizdui susidaryti siūlome perskaityti „Positive Money“ skyrių meniu dešinėje.