Budrus pilietis – Puslapis 6 – Pasaulio santvarka iš esmės

2 liepos, 20177 rugsėjo, 2020

Turtinė nelygybė: skurdo priežastys

Kadangi beveik visi pinigai yra sukurti per bankų paskolas, kažkas už juos privalo mokėti palūkanas. Šios palūkanos perskirsto pinigus iš 90% gyventojų 10% -imčiai turtingųjų. Tuo tarpu, išpūstos būstų kainos ir finansinis nestabilumas veda prie didėjančio skirtumo tarp turtingųjų ir vargšų.

1. Sistema perkelia pinigus iš vargšų turtingiesiems.

Kadangi UK 97% pinigų yra sukurti privačių bankų paskolomis, mes visi šias paskolas privalome apmokėti. Didžioji dauguma gyventojų sumoka bankams daugiau palūkanų, nei kada nors gaus atgal, todėl tai sukelia turto nutekėjima iš 90% į 10% žmonių ratą. Visi kartu UK gyventojai privatiems bankams kiekvieną dieną sumoka £165 milijonus palūkanų, imant tik asmenines paskolas ir £213 milijardus per metus visų palūkanų.

Pajamų grupės ir palūkanos sumokamos bankams.

2. Tokia sistema leidžia bankams išsiurbti realius ekonomikos pinigus.

Verslai kaip ir žmonės yra panašioje situacijoje. Realiai (ne finansinei), produktyviai ekonomikai funkcionuoti reikalingi pinigai, bet kadangi visi pinigai yra sukurti skolos principu, pastarasis sektorius privalo taip pat mokėti palūkanas privatiems bankams. Tai reiškia, kad reali ekonomika/verslai – parduotuvės, ofisai, fabrikai ir t.t. – neišvengiamai moka palūkanas bankų sektoriui. Kuo ekonomikoje didesnė privati skola, tuo daugiau pinigų yra išsiurbiama į bankų sektorių.

3. Tai perkelia turtą iš visos šalies į sostinę.

Bankai apmoka savo personalą nuo gauto pelno, kurio didžioji dalis atkeliauja iš palūkanų. Kadangi dauguma geriausiai apmokamų darbuotojų gyvena sostinėje, tai padaro ją turtingiausia kitų miestų sąskaita, nes visos palūkanos plaukia būtent čia.

4. Sistemos sukeltas nestabilumas lemia, kad mažai apmokami darbai lieka nepatikimi.

Kai bankai sukelia finansų krizę, atėjusi recesija pakelia šalies nedarbingumą. Todėl mažai apmokami, laikinų kontraktų darbininkai yra pirmieji, kurie praranda darbus. Finansų krizė juos paliečia skaudžiausiai.

5. Didelės būstų kainos garantuoja nelygybę.

Kai bankų kuriami pinigai pumpuojami į būstų rinkas, kas sukelia jų išsipūtimą, žmonės su mažomis pajamomis nukenčia labiausiai, nes jiems neįmanoma gauti paskolos. Jauni žmonės taip pat pralaimi – pirma paskola perkant namą, praryja didžiają dalį jų atlyginimo. Tuo tarpu, tie kurie įstengia gauti paskolas, gali nusipirkti keletą namų ir iš to pasipelnyti. Pastarieji žmonės dažniausiai būna pagyvenę ir turtingi. Visa tai sukelia nelygybę tarp skirtingų pajamų klasių ir tarp senų ir jaunų žmonių.

2 liepos, 20177 rugsėjo, 2020

Kodėl didėja mokesčiai?

Kadangi patikime privatiems bankams emituoti valstybės pinigus, visi nuo to kenčiame mokėdami didesnius mokesčius. Tai yra dėl to, nes pinigų kūrimo mokestis, kitaip – palūkanos keliauja ne valstybės piliečiams, o privačių bankų savininkams. Paprastiems žmonėms taip pat tenka atsakyti ir už bankų sukeltas finansines krizes.

1. Pajamos emituojant pinigus.

Anglijos bankas vis dar spausdina popierinius pinigus (pvz. 10 svarų kupiūras). Pagaminti kupiūra kainuoja tik kelis pensus, todėl vyriausybė gauna pelną nuo kiekvienos kupiūros paleistos į apyvartą. Tarp 2000 ir 2009 šis pelnas siekė £18 milijardų – pakankamai apmokėti to laikotarpio visų 90 tūkst. seselių atlyginimus.

Bet Anglijos bankas pagrinde emituoja tik popierinius pinigus, o skaitmeninius palieka privatiems bankams, kuriuos naudojame taipogi kiekvieną dieną. Bankui emitavus skaitmeninius pinigus pelną pasiima bankas, o ne mokesčių mokėtojai.

Nuo 2002 iki 2009, privatūs bankai padidino pinigų kiekį £1 trilijonu. Kadangi šie pinigai buvo sukurti privačių bankų, visos palūkanos t.y. pelnas atiteko jiems.

Vietoj to, jei šiuos pinigus būtų emitavusi vyriausybė, o ne privatūs bankai UK piliečiams nereikėtų sumokėti £1 trilijono mokesčių. Tai maždaug £33 tūkst. kiekvienam mokesčių mokėtojui per 7 metus!

2. Nacionalinės skolos palūkanos

Kadangi emisijos pelnas atitenka ne vyriausybei, o privatiems bankams, vyriausybė privalo skolintis daugiau pinigų, kad padengtų šias prarastas pajamas.
Mes, kaip mokesčių mokėtojai privalome apmokėti šias vyriausybės skolas. Šiuo metu UK piliečiai išleidžia daugiau nacionalinei skolai apmokėti (£51 milijardas per metus), nei švietimui, gynybai, policijai ar transportui. Šios palūkanos kainuoja £1,700 kiekvienam mokesčių mokėtojui per metus.

Palūkanos skirtos apmokėti nacionalinę skolą

Kuo daugiau palūkanų privalome grąžinti, tuo mažiau pinigų liks viešosioms paslaugoms ir tuo daugiau mokesčių privalėsime sumokėti.

3. Deficitas: recesijos ir krizių kaina.

Prasidėjus 2008 krizei, šimtai tūkstančių žmonių prarado darbus, nustojo vartoti, o verslai žlugo. Visa tai reiškė, kad vyriausybė į biudžetą surinko ženkliai mažiau mokesčių.
Tuo pačiu metu, vis daugiau žmonių pasinaudojo nedarbingumo pašalpomis, kas lėmė stiprų vyriausybės išlaidų padidėjimą. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų padidėjo nuo £30 iki £180 milijardų. Šis skirtumas vadinasi ‘deficitu’ ir jį privaloma padengti skolinantis.
Be bankinės sistemos, kuri emituoja pinigus kiekieną kart išduodant paskolą, mes nebūtume patyrę krizių, o mokesčių mokėtojams nereikėtų gelbėti bankų į draudimo fondus suneštais pinigais.

2 liepos, 20177 rugsėjo, 2020

Kas sukelia krizes bei recesijas?

Finansų krizė įvyko dėl bankų teisės masiškai spausdinti pinigus panaudojant juos nekilnojamojo turto burbulo pūtimui, bei finansinių rinkų spekuliacijoms.

1. Bankai sukūrė per daug pinigų…

Kiekvieną kartą bankui išdavus paskolą, sukuriami nauji pinigai. Taip, finansų krizės išvakarese bankai emitavo didžiules sumas naujų pinigų. Per 7 metus pinigų suma ir skola ekonomikoje padvigubėjo.

Grynųjų ir bankų skaitmeninių pinigų emitacija

2. … Ir panaudojo šiuos pinigus NT burbulo pūtimui bei finansinių rinkų spekuliacijai.

Tik labai maža dalis iš trilijonų svarų, kuriuos sukūrė bankai 2000-2007 metais, atiteko verslams.

– Apie 31% visų pinigų atiteko NT būstų rinkai, kas leido iškilti namų kainoms greičiau nei atlyginimams.
– Sekantys 20% atiteko komerciniams pastatams (ofisai ir kita verslų nuosavybė).
– Apie 32% atiteko finansų sektoriui, kuris atėjus krizei žlugo.
– Bet tik 8% visų pinigų atiteko verslams, priklausantiems ne finansų sektoriui.
– Likusieji 8% atiteko kreditinėms kortelėms ir asmeninėms paskoloms.

Kur UK bankai panaudojo naujai sukurtus pinigus

3. Ilgainiui skolos tapo nebeišmokamos.

Didelių sumų skolinimas NT rinkai iškėlė būstų kainas kartu su asmeninėmis skolomis. Paskolų palūkanos privalo būti sumokėtos, todėl skoloms augant greičiau nei pajamoms, kai kurie žmonės tapo tiesiog nemokūs. Nuo to laiko jie nebesugebėjo grąžinti skolų, o bankai pastate save į bankrotinę situaciją.

4. Tai sukėlė finansų krizę.

Visas šis procesas virto į finansinę krizę. Iškart prasidėjus krizei, bankai apribojo naujų paskolų išdavimą verslams ir būsto įsigijimui. Paskolų išdavimo apribojimas sukėlė kainų šiose rinkose kritimą ir tai reiškė, kad visi spekuliantai buvo priversti parduoti savo turtus, kad išsimokėtų skolas. Būstų kainos krito, burbulas sprogo. Veiksmų eigoje, bankai pradėjo dar labiau panikuoti ir riboti paskolų išdavimą. Prasidėjo atvirkštinis procesas – viskas krito spirale žemyn ir ekonomiką ištiko recesija.

5. Po krizės, bankai atsisakė skolinti, todėl ekonomika smuko toliau.

Bankai skolina tik tada, kai žino, kad skolos bus grąžintos. Todėl ekonomikai merdėjant, bankai pasirenka skolinimo apribojimus. Vis dėlto, net ir sumažinus paskolų išdavimus, žmonės privalo kažkaip išsimokėti senas skolas.
Problema slypi tame, jog sugrąžinus skolas, tie pinigai yra tiesiog sunaikinami, kitaip sakant išimami iš apyvartos – ekonomikos. Kaip teigia Anglijos bankas:

„Lygiai taip pat, kai paskola išduodama – sukuriami pinigai, taip pat ir paskolai grįžus, šie pinigai sunaikinami. Paskolų išdavimas vartotojams ir jų grąžinimas bankams yra pats reikšmingiausias būdas pinigų emitavimui ir sunaikinimui šiuolaikinėje modernioje ekonomikoje.“

Taigi žmonėms grąžinant skolas greičiau, nei bankai jas išduoda, vyksta toks pat procesas, kai mašinos variklis netenka tepalų: ekonomika sustoja, kainos krenta. Rezultate ekonomika rizikuoja patekti į „skolų – defliacijos“ spiralę, kai atlyginimai ir kainos krenta, bet žmonių skolų vertė iš esmės nesikeičia, todėl realybėje tampa daug brangesnės grąžinimui. Nuo recesijos nukenčia visi – netgi tie, kurie neturėjo verslo ar asmeninių paskolų.

2 liepos, 20177 rugsėjo, 2020

Bankų įtaka demokratijai

Kai visos TV kameros krypsta į seimą, galia spausdinti pinigus bankams suteikia didesnę valdžią nei politikams. Štai kodėl valstybės pinigų emisiją patikėti privatiems bankams yra nedemokratiška.

1. Mes suteikėme pinigų emisijos galią privatiems bankams be jokios atsakomybės.

Bankai sukuria naujus pinigus išduodami paskolas, kas reiškia, jog jie iš tikrųjų kontroliuoja kur tie nauji pinigai pasklis ekonomikoje. Tai reiškia, kad privatūs bankai turi galią formuoti ekonomiką.
Jie naudojasi šiomis teisėmis keldami būstų kainas, pūsdami spekuliacinius finansinius burbulus, taip marindami mažuosius verslus ir investicijas. Jie neprivalo ir neturi jokių legalių įsipareigojimų dirbti visuomenės labui, paprasti žmonės neturi jokių šansų priversti juos būti atsakingais.

2. Ši ypatinga galia koncentruota kelių didžiausių bankų rankose, kuriuos valdo tik keletas žmonių.

Šiandien, maždaug 85% UK pinigų egzistuoja tik penkiuose didžiausiuose bankuose. Šie penki bankai yra kontroliuojami tik 78 tarybos narių, kurie priima esminius sprendimus kiek pinigų bus sukurta ir kaip jie bus panaudoti.

Tai ypatingai didžiulė galia koncentruota keliose rankose, be jokios atsakomybės ir skaidrumo didžiajai visuomenės daliai. Vietoj to bankai suinteresuoti siekti kuo didesnio pelno, besaikio ir neatsakingo pinigų spausdinimo per kuo trumpesnį laiką.

Tai ypatingai pavojinga ir nedemokratiška palikti šitokias teises ir galias kelių žmonių rankose be jokios atsakomybės visuomenei – finansinių krizių pasekmės būtent tai ir įrodo.

3. Bankai turi daugiau ‘perkamosios galios’ nei šalies valdžia.

Praėjus 5 metams nuo finansų krizės pradžios UK, bendras bankų paskolų kiekis sudarė £2.9 trilijonus. Per tą patį laikotarpį valdžia išleido £2.1 trilijoną. Taigi, kol bankai gali kurti pinigus suteikdami paskolas, tol jie turės didesnę ‘perkamąją galią’ formuoti ir keisti ekonomika nei visa mūsų išrinktoji valdžia.

Uk bankų perkamoji galia — 80 privačių asmenų atsakingi už £2.9 trilijonus; 650 valdžios žmonių atsakingi už £2,1 trilijoną.

4. Niekada nebuvo jokio demokratinio sprendimo suteikti šią galią bankams.

Kai valdžia kalba apie sveikatos sektoriaus privatizavimą ir kitas socialinius klausimus, visuomenėje kyla didžiuliai debatai ir ginčai. Bet istorijoje dar niekada nebuvo jokios diskusijos ar galime leisti bankams spausdinti pinigus. Iš tikrųjų UK istorijoje atsitiko priešingai: 1844 parlamentas balsavo už popierinių pinigų emisijos teisės atėmimą iš privačių bankų, bet šis įstatymas nenumatė skaitmeninių ir kitų pinigų rūšių atsiradusių vėliau. Šiandien 97% visų pinigų yra skaitmeniniai t.y. skaičiukai bankų kompiuteriuose. Daugelis valdančiųjų nė nenutuokia, kad pinigų emisijos galia persikėlė į privačių bankų rankas.

Pinigų emisijos svarba liečia visus mūsų visuomenės aspektus, taigi verta nerimauti, kad ją perdavėme privatiems, neatsakingiems asmenims be jokių rinkimų ir žiniasklaidos dėmesio.

2 liepos, 20177 rugsėjo, 2020

Kodėl didėja nedarbas?

Jei bankai emituoja pakankamai naujų pinigų ir pripumpuoja jais ekonomiką per asmenines paskolas bei kreditines korteles, tai gali sukelti ‘bumą’, kurio dėka sukuriamos darbo vietos bei plečiami verslai. Bet kadangi šie bumai veikia ne dėl didėjančių pajamų, bet dėl augančių skolų, ankščiau ar vėliau, prasidėjus recesijai visa tai sustoja – verslai bankrutuoja, žmonės praranda darbus. Dabartinė pinigų sistema nepalanki darbams bei verslams.

1. Bankinė pinigų emitacija sukelia dirbtinį bumą.

Ekonominiai bumai gali būti sukelti žmonių bei verslų imamomis paskolomis, kurių išdavos metu sukuriami visiškai nauji pinigai. Šiuo būdu per 10 metų iki finansų krizės bankai pinigų kiekį ekonomikoje padvigubino. Kai ekonomika pastoviai pumpuojama pinigų dozėmis, gali atrodyti, kad visi aplinkui turtėja – būstų kainos auga, kas rodo augantį turtą tarp namų savininkų. Tuo tarpu lengvas kredito gavimas skatina žmones naudotis pinigais, kurių jie neturi. Dėl šių priežasčių verslai plečiasi bei parduoda vis greičiau ir daugiau.

2. Ilgainiui įsiskolinimas tampa per didelis ir bumą pakeičia krizė.

Visi šie naujai sukurti ir paskolinti pinigai privalo būti grąžinti. Išlaidos ekonomikoje vis mažėja ir mažėja, nes vis daugiau pajamų tenka skirti skolų aptarnavimui – palūkanoms grąžinti. Bet tai dar ne viskas – kadangi pinigai buvo sukurti iš oro, jiems grįžus bankas juos išima iš apyvartos. Pinigai iš ekonomikos rato dingsta nebegrįžtamai. Jei bankai nebeišduoda naujų paskolų, kad pakeistų šiuos išimtus pinigus, ekonomika pradeda skęsti. Mažesnis pinigų kiekis ekonomikoje reiškia mažesnę paklausą prekėms ir paslaugoms, todėl sukeliama recesija.

3. Nestabilumas kenkia verslams.

Verslams klestėti sudėtinga, kadangi bankų sukeltos recesijos ištinka kas kelerius metus. Verslai, kurie atrodė gerai laikėsi, gali bankrutuoti vien dėl finansinių krizių ar recesijų. Kad vyktų nuoseklus augimas, daugumai verslų reikalinga stabili ekonominė sistema, nei skolomis pagrįsti bumai ir krizės.