„Kai pinigai šiandien naudojami visose gyvenimo srityse, būtina juos suprasti. Deja, realybėje lieka nepastebėti net paprasčiausi klausimai: Kaip atsiranda pinigai? Kas juos sukuria? Kas nusprendžia kaip jie bus išleisti? Ką jie reiškia milijonams nuo finansų griūties kenčiančių gyventojų?
97% Owned, nauja Gegužės 1-ą išleista dokumentika atskleidžia kodėl pinigai, manipuliuojami finansinių institucijų, tapo dabartinių socialinių ir ekonominių krizių priežastimi. Rodomi atviri ekonomistų, buvusių bankininkų interviu ir komentarai atskleidžiantys dabartinę skola pagrįstą monetarinę sistemą, suteikiančią privatiems bankams galią kurti pinigus, formuoti ekonomiką, sukelti krizes ir pūsti nekilnojamojo turto burbulą. Per 60 minučių pamatysite faktais pagrįstą paaiškinimą kaip galia kurti pinigus tapo dingusiu dėlionės gabalėliu, dėl kurio daugelis ekonomistų nesuvokė artėjančios krizės.“
Spauskite CC norėdami įjungti lietuviškus subtitrus.
Dauguma pinigų yra sukurti imant paskolas iš bankų. Vienintelis būdas padidinti pinigų kiekį ekonomikoje yra skolinimasis iš bankų, taip paliekant mus visus didžiulėje skolų ir užstatų duobėje.
1. Kol žmonės klimpsta į skolas, bankai kuria naujus pinigus.
Betkam imant paskolą, išleidžiami visiškai nauji pinigai. Kol skolinamasi, tol ekonomika plečiasi šviežia valiuta. Visi šie nauji pinigai ir padidėjęs vartojimas sudaro įvaizdį, kad sistema veikia puikiai, kas paskatina dar daugiau skolintis. Kol skola auga, tol didėja ir pinigų kiekis.
2. Kiekvienam išleistam pinigui yra toks pat kiekis skolos.
Jeigu jūsų banko sąskaitoje yra £100, kažkas kitas privalo turėti £100 skoloje. Apibendrinus, visoje ekonomikoje bus tiek pat skolos, kiek ir pinigų.
3. Jeigu norime daugiau pinigų, privalome skolintis.
Jeigu norime ekonomiką pagyvinti įliedami daugiau pinigų, pavyzdžiui recesijos laikotarpiu, privalome klimpti į skolas bankams. Štai kodėl krizės laikotarpiu vyriausybė yra bejėgė priversti bankus skolinti vėl. Jeigu ekonominė krizė kilo dėl per didelių skolų, kaip ją galima atgaivinti jei vienintelis būdas – vėl skolintis?
4. Jeigu atsikratome skolų – dingsta pinigai.
Išmokant skolas, pinigai nenuteka kam nors kitam – jie tiesiog išimami iš ekonomikos. Tai yra dėl to, nes paskolų grąžinimas yra atvirkštinis pinigų kūrimo procesas: bankai išleidžia pinigus suteikiant paskolas, taip pat juos panaikina paskoloms grįžus.
Taigi kai žmonės stengiasi išsimokėti paskolas, ištikrųjų jie kenkia ekonomikai, nes ištraukia iš jos pinigus. Rezultate sumažėjęs pinigų kiekis ir skolinimas nebeskatina vartojimo, ekonomika traukiasi, visi skurstame. Tai galima sulyginti su mašinos varikliu be tepalo – ilgainiui mašina išvis nebevažiuos ir viskas sustos.
Tai reiškia, kad neįmanoma sumažinti skolų nesukeliant recesijos. Ir jūs asmeniškai tegalite išmokėti skolas, tais pinigais, kuriuos kažkas kažkada pasiskolino. Tokia sistema sukuria spąstus, kai skola be perstojo privalo augti.
Finansų krizė įvyko dėl bankų teisės masiškai spausdinti pinigus panaudojant juos nekilnojamojo turto burbulo pūtimui, bei finansinių rinkų spekuliacijoms.
1. Bankai sukūrė per daug pinigų…
Kiekvieną kartą bankui išdavus paskolą, sukuriami nauji pinigai. Taip, finansų krizės išvakarese bankai emitavo didžiules sumas naujų pinigų. Per 7 metus pinigų suma ir skola ekonomikoje padvigubėjo.
Grynųjų ir bankų skaitmeninių pinigų emitacija
2. … Ir panaudojo šiuos pinigus NT burbulo pūtimui bei finansinių rinkų spekuliacijai.
Tik labai maža dalis iš trilijonų svarų, kuriuos sukūrė bankai 2000-2007 metais, atiteko verslams.
– Apie 31% visų pinigų atiteko NT būstų rinkai, kas leido iškilti namų kainoms greičiau nei atlyginimams.
– Sekantys 20% atiteko komerciniams pastatams (ofisai ir kita verslų nuosavybė).
– Apie 32% atiteko finansų sektoriui, kuris atėjus krizei žlugo.
– Bet tik 8% visų pinigų atiteko verslams, priklausantiems ne finansų sektoriui.
– Likusieji 8% atiteko kreditinėms kortelėms ir asmeninėms paskoloms.
Kur UK bankai panaudojo naujai sukurtus pinigus
3. Ilgainiui skolos tapo nebeišmokamos.
Didelių sumų skolinimas NT rinkai iškėlė būstų kainas kartu su asmeninėmis skolomis. Paskolų palūkanos privalo būti sumokėtos, todėl skoloms augant greičiau nei pajamoms, kai kurie žmonės tapo tiesiog nemokūs. Nuo to laiko jie nebesugebėjo grąžinti skolų, o bankai pastate save į bankrotinę situaciją.
4. Tai sukėlė finansų krizę.
Visas šis procesas virto į finansinę krizę. Iškart prasidėjus krizei, bankai apribojo naujų paskolų išdavimą verslams ir būsto įsigijimui. Paskolų išdavimo apribojimas sukėlė kainų šiose rinkose kritimą ir tai reiškė, kad visi spekuliantai buvo priversti parduoti savo turtus, kad išsimokėtų skolas. Būstų kainos krito, burbulas sprogo. Veiksmų eigoje, bankai pradėjo dar labiau panikuoti ir riboti paskolų išdavimą. Prasidėjo atvirkštinis procesas – viskas krito spirale žemyn ir ekonomiką ištiko recesija.
5. Po krizės, bankai atsisakė skolinti, todėl ekonomika smuko toliau.
Bankai skolina tik tada, kai žino, kad skolos bus grąžintos. Todėl ekonomikai merdėjant, bankai pasirenka skolinimo apribojimus. Vis dėlto, net ir sumažinus paskolų išdavimus, žmonės privalo kažkaip išsimokėti senas skolas.
Problema slypi tame, jog sugrąžinus skolas, tie pinigai yra tiesiog sunaikinami, kitaip sakant išimami iš apyvartos – ekonomikos. Kaip teigia Anglijos bankas:
„Lygiai taip pat, kai paskola išduodama – sukuriami pinigai, taip pat ir paskolai grįžus, šie pinigai sunaikinami. Paskolų išdavimas vartotojams ir jų grąžinimas bankams yra pats reikšmingiausias būdas pinigų emitavimui ir sunaikinimui šiuolaikinėje modernioje ekonomikoje.“
Taigi žmonėms grąžinant skolas greičiau, nei bankai jas išduoda, vyksta toks pat procesas, kai mašinos variklis netenka tepalų: ekonomika sustoja, kainos krenta. Rezultate ekonomika rizikuoja patekti į „skolų – defliacijos“ spiralę, kai atlyginimai ir kainos krenta, bet žmonių skolų vertė iš esmės nesikeičia, todėl realybėje tampa daug brangesnės grąžinimui. Nuo recesijos nukenčia visi – netgi tie, kurie neturėjo verslo ar asmeninių paskolų.
