Turtinė nelygybė: skurdo priežastys

Positive money

Kadangi beveik visi pinigai yra sukurti per bankų paskolas, kažkas už juos privalo mokėti palūkanas. Šios palūkanos perskirsto pinigus iš 90% gyventojų 10% -imčiai turtingųjų. Tuo tarpu, išpūstos būstų kainos ir finansinis nestabilumas veda prie didėjančio skirtumo tarp turtingųjų ir vargšų.

 

1. Sistema perkelia pinigus iš vargšų turtingiesiems.

Kadangi UK 97% pinigų yra sukurti privačių bankų paskolomis, mes visi šias paskolas privalome apmokėti. Didžioji dauguma gyventojų sumoka bankams daugiau palūkanų, nei kada nors gaus atgal, todėl tai sukelia turto nutekėjima iš 90% į 10% žmonių ratą. Visi kartu UK gyventojai privatiems bankams kiekvieną dieną sumoka £165 milijonus palūkanų, imant tik asmenines paskolas ir £213 milijardus per metus visų palūkanų.

Pajamų grupės ir palūkanos sumokamos bankams.
Pajamų grupės ir palūkanos sumokamos bankams.

 

2. Tokia sistema leidžia bankams išsiurbti realius ekonomikos pinigus.

Verslai kaip ir žmonės yra panašioje situacijoje. Realiai (ne finansinei), produktyviai ekonomikai funkcionuoti reikalingi pinigai, bet kadangi visi pinigai yra sukurti skolos principu, pastarasis sektorius privalo taip pat mokėti palūkanas privatiems bankams. Tai reiškia, kad reali ekonomika/verslai – parduotuvės, ofisai, fabrikai ir t.t. – neišvengiamai moka palūkanas bankų sektoriui. Kuo ekonomikoje didesnė privati skola, tuo daugiau pinigų yra išsiurbiama į bankų sektorių.

Reali ekonomika subsidijuoja bankus.
Reali ekonomika subsidijuoja bankus.

 

3. Tai perkelia turtą iš visos šalies į sostinę.

Bankai apmoka savo personalą nuo gauto pelno, kurio didžioji dalis atkeliauja iš palūkanų. Kadangi dauguma geriausiai apmokamų darbuotojų gyvena sostinėje, tai padaro ją turtingiausia kitų miestų sąskaita, nes visos palūkanos plaukia būtent čia.

 

4. Sistemos sukeltas nestabilumas lemia, kad mažai apmokami darbai lieka nepatikimi.

Kai bankai sukelia finansų krizę, atėjusi recesija pakelia šalies nedarbingumą. Todėl mažai apmokami, laikinų kontraktų darbininkai yra pirmieji, kurie praranda darbus. Finansų krizė juos paliečia skaudžiausiai.

 

5. Didelės būstų kainos garantuoja nelygybę.

Kai bankų kuriami pinigai pumpuojami į būstų rinkas, kas sukelia jų išsipūtimą, žmonės su mažomis pajamomis nukenčia labiausiai, nes jiems neįmanoma gauti paskolos. Jauni žmonės taip pat pralaimi – pirma paskola perkant namą, praryja didžiają dalį jų atlyginimo. Tuo tarpu, tie kurie įstengia gauti paskolas, gali nusipirkti keletą namų ir iš to pasipelnyti. Pastarieji žmonės dažniausiai būna pagyvenę ir turtingi. Visa tai sukelia nelygybę tarp skirtingų pajamų klasių ir tarp senų ir jaunų žmonių.

Kas sukelia krizes bei recesijas?

Positive money

Finansų krizė įvyko dėl bankų teisės masiškai spausdinti pinigus panaudojant juos nekilnojamojo turto burbulo pūtimui, bei finansinių rinkų spekuliacijoms.

1. Bankai sukūrė per daug pinigų…

Kiekvieną kartą bankui išdavus paskolą, sukuriami nauji pinigai. Taip, finansų krizės išvakarese bankai emitavo didžiules sumas naujų pinigų. Per 7 metus pinigų suma ir skola ekonomikoje padvigubėjo.

Grynųjų ir bankų skaitmeninių pinigų emitacija
Grynųjų ir bankų skaitmeninių pinigų emitacija

 

2. … Ir panaudojo šiuos pinigus NT burbulo pūtimui bei finansinių rinkų spekuliacijai.

Tik labai maža dalis iš trilijonų svarų, kuriuos sukūrė bankai 2000-2007 metais, atiteko verslams.

  • – Apie 31% visų pinigų atiteko NT būstų rinkai, kas leido iškilti namų kainoms greičiau nei atlyginimams.
  • – Sekantys 20% atiteko komerciniams pastatams (ofisai ir kita verslų nuosavybė).
  • – Apie 32% atiteko finansų sektoriui, kuris atėjus krizei žlugo.
  • – Bet tik 8% visų pinigų atiteko verslams, priklausantiems ne finansų sektoriui.
  • – Likusieji 8% atiteko kreditinėms kortelėms ir asmeninėms paskoloms.
Kur UK bankai panaudojo naujai sukurtus pinigus
Kur UK bankai panaudojo naujai sukurtus pinigus

 

3. Ilgainiui skolos tapo nebeišmokamos.

Didelių sumų skolinimas NT rinkai iškėlė būstų kainas kartu su asmeninėmis skolomis. Paskolų palūkanos privalo būti sumokėtos, todėl skoloms augant greičiau nei pajamoms, kai kurie žmonės tapo tiesiog nemokūs. Nuo to laiko jie nebesugebėjo grąžinti skolų, o bankai pastate save į bankrotinę situaciją.

 

4. Tai sukėlė finansų krizę.

Visas šis procesas virto į finansinę krizę. Iškart prasidėjus krizei, bankai apribojo naujų paskolų išdavimą verslams ir būsto įsigijimui. Paskolų išdavimo apribojimas sukėlė kainų šiose rinkose kritimą ir tai reiškė, kad visi spekuliantai buvo priversti parduoti savo turtus, kad išsimokėtų skolas. Būstų kainos krito, burbulas sprogo. Veiksmų eigoje, bankai pradėjo dar labiau panikuoti ir riboti paskolų išdavimą. Prasidėjo atvirkštinis procesas – viskas krito spirale žemyn ir ekonomiką ištiko recesija.

 

5. Po krizės, bankai atsisakė skolinti, todėl ekonomika smuko toliau.

Bankai skolina tik tada, kai žino, kad skolos bus grąžintos. Todėl ekonomikai merdėjant, bankai pasirenka skolinimo apribojimus. Vis dėlto, net ir sumažinus paskolų išdavimus, žmonės privalo kažkaip išsimokėti senas skolas.
Problema slypi tame, jog sugrąžinus skolas, tie pinigai yra tiesiog sunaikinami, kitaip sakant išimami iš apyvartos – ekonomikos. Kaip teigia Anglijos bankas:

„Lygiai taip pat, kai paskola išduodama – sukuriami pinigai, taip pat ir paskolai grįžus, šie pinigai sunaikinami. Paskolų išdavimas vartotojams ir jų grąžinimas bankams yra pats reikšmingiausias būdas pinigų emitavimui ir sunaikinimui šiuolaikinėje modernioje ekonomikoje.“

Taigi žmonėms grąžinant skolas greičiau, nei bankai jas išduoda, vyksta toks pat procesas, kai mašinos variklis netenka tepalų: ekonomika sustoja, kainos krenta. Rezultate ekonomika rizikuoja patekti į „skolų – defliacijos“ spiralę, kai atlyginimai ir kainos krenta, bet žmonių skolų vertė iš esmės nesikeičia, todėl realybėje tampa daug brangesnės grąžinimui. Nuo recesijos nukenčia visi – netgi tie, kurie neturėjo verslo ar asmeninių paskolų.

Iš kur NT burbulas?

Positive money

Daugeliui iš mūsų kalama į galvą, kad aukštos būstų kainos laikosi dėl per didelės namų paklausos. Tai iš dalies tiesa, bet yra ir kita priežastis – tai milijardai šviežių bankų pinigų pripumpuotų į būstų sektorių dar prieš krizę.

 

1. Bankai emitavo šimtus milijardų svarų ir investavo juos į nekilnojamajį turtą.

Dešimt metų prieš įvykstant krizei namų kainos UK išaugo trigubai. Daugelis mano, kad tai įvyko dėl to, jog nebuvo pakankamai namų, bet tai tik dalis paveikslo. Pagrindinė priežastis buvo privačių bankų teisė emituoti pinigus suteikiant paskolas. Per tą patį laikotarpį, bankų naujų pinigų emitavimas ir investavimas į NT rinką išaugo keturgubai. Tai buvo pagrindinė masiškai išaugusių NT kainų priežastis.

UK būstų kainos 1997-2010
UK būstų kainos 1997-2010

 

2. Nekilnojamojo turto kainos augo greičiau nei atlyginimai.

Namų kainos augo daug greičiau nei atlyginimai, kas reiškia, jog įpirkti NT tapo vis sunkiau ir sunkiau. Betkas kas nespėjo nusipirkti būsto prieš krizę dabar privalės pakloti vis daugiau pinigų, kad papraščiausiai turėtų kur gyventi. Ir tai liečia ne tik NT pirkėjus – nuomos bei socialinių būstų kainos auga lygiagrečiai.

Šis kainų šuolis lėmė tai, kiek daugiau gyventojas privalės sumokėti iš savo atlyginimo paskolai. Pavyzdžiui, 1996 UK vidutinis gyventojas už būsto paskolą mokėjo 17.5% nuo algos, 2008 šis procentas pakilo iki 49.3%. Londone situacija dar sunkesnė, pakilimas buvo nuo 22.2% iki 66.6%.

Procentai iš atlyginimo mokami už būsto paskolą
Procentai iš atlyginimo mokami už būsto paskolą

 

3. NT rinkos burbulas nenaudingas beveik niekam.

Nekilnojamojo turto kainų augimas ir susijusi spekuliacija, lemia finansų krizes, kas sukelia lėtesnį augimą, aukštesnį bedarbystės lygį ir didesnes vyriausybės skolas. Aukštos NT kainos taip pat sukuria turto perskirstymo mechanizmą iš jaunų seniems arba iš tų kurie neturi būsto, tiems kurie turi. Vis dėlto mums visiems reikia kažkur gyventi, todėl tai bus nepelninga netgi tiems, kurie turi būstus – pardavę juos privalės mokėti tą pačią rinkos kainą už kurią pardavė. Realybėje pelnosi tik bankai: aukštos kainos reiškia tai, kad žmonės privalės imti didesnes ilgesnio termino paskolas, kas garantuos didesnes palūkanas.