Rytojaus nėra: Augimas

Rytojaus nėra

Šios bakterijos gyvena butelyje. Jų populiacija padvigubėja kiekvieną minutę. 11 valandą ten tėra viena bakterija. 12 valandą butelis jau pilnas. Jis pusiau pilnas 11.59 – palikdamas vietos tik dar vienam dubliui. Bakterijos mato pavojų. Jos ieško naujų butelių ir randa 3. Jos mano, kad jų problema išspręsta. 12 vidurdienį pirmasis butelis pilnas. 12.01 antrasis taip pat pilnas. 12.02 visi buteliai pilni. Tai yra problema, su kuria mes susiduriame dėl Eksponentinio Augimo.

Kai žmonija pradėjo naudoti anglį ir naftą kaip kuro šaltinius, ji patyrė neregėtą augimą.

Netgi maži augimo tempai pagamina didžiulį prieaugį per laiką. Per 1% augimo tempą, ekonomika padvigubėtų per 70 metų. Per 2% padvigubėtų per 35 metus. Per 10% augimo tempą, ekonomika padvigubėtų tik per 7 metus. Jeigu ekonomika auga dabartiniu 3% tempu, ji dvigubinasi kas 23 metus. Su kiekvienu padvigubėjimu, energijos paklausa ir resursai viršys visus buvusius padvigubėjimus kartu sudėjus.

Finansinė sistema yra sukurta nuolatos augti – tai reikalauja nenutrūkstamos energijos pasiūlos. Bankai skolina pinigus, kurių jie neturi, tiksliau juos sukuria. Skolininkai panaudoja šiuos naujai sukurtus skolos pinigus plėsti verslui ir atiduoti skolas, su palūkanomis, kurios reikalauja augimo. Atsižvelgiant į šį skolintų pinigų kūrimą, didžioji dalis pinigų pasaulyje kartu nešiojasi palūkanas, kurias reikia išmokėti. Be nuolatinės naujos ir vis didėjančios skolininkų kartos, skatinant augimą ir išmokant senas skolas, pasaulio ekonomika tiesiog žlugtų. Kaip Ponzi Schema – sistema privalo plėstis arba mirti.
Atsižvelgiant į skolinę sistemą, jos ekonomikos augimo padariniai stulbinantys: BVP, upių tvenkimas, vandens sunaudojimas, trąšų suvartojimas, miesto populiacija, popieriaus suvartojimas, motoriniai varikliai, komunikacija ir turizmas. Pasaulio populiacija išaugo iki 7 milijardų ir spėjama, kad išaugs 9 milijardai iki 2050. Ant plokščios ir begalinės žemės, tai būtų neproblema. Tačiau, kai žemė yra apvali ir ribota, mes kažkada pasieksime plėtimosi ribas.

Ekonominis plėtimasis sukėlė padidėjusį azoto oksidą ir metaną atmosferoje, ozono irimą, padažnėjusius didžiuosius potvynius, žalą vandenynų ekosistemai, įskaitant azoto nutekėjimą, miškų praradimą civilizuotose žemėse ir rūšių išnykimą.
Jei padėtume viena ryžių grūdą ant pirmo šachmatų lentos kvadratėlio, padaugintume ir padėtume 2 grūdus ant sekančio, padaugintume ir padėtume 4 ant trečio, padaugintume ir padėtume 8 ant ketvirto, ir tęsiant dėtume dvigubinant kiekvieną, prieš tai buvusį langelį, per laiką gautume paskutinį langelį, kuriam prireiktų astronominio skaičiaus ryžių: 9 kvantilijonų, 223 kvadrilijonų, 372 trilijonų, 36 milijardų, 854 milijonų, 776 tūkstančių ryžių: daugiau grūdų nei žmonių rasė išaugino per pastaruosius 10,000 metų. Modernios ekonomikos, kaip tie grūdai ant šachmatų lentos, dvigubėja kas kelis dešimtmečius. Ant kurio langelio esame mes?

Be energijos, civilizacija reikalauja kitų svarbių resursų: gėlo vandens, dirbamos dirvos, maisto, miškų ir daug kitų mineralų ir metalų. Augimas yra ribotas, dėl nepakankamų resursų, kurie nepatenkina paklausos. Barelis yra padarytas iš lentų ir kai vanduo išbėga iš barelio, augimas negali eiti toliau nei žemiausia lenta arba labiausiai riboti svarbūs resursai.

Žmonija dabar panaudoja maždaug 40% visos Žemės fotosintezės. Nors ir įmanoma panaudoti 80%, mes niekada nepasieksime 160%.

Bankų įtaka demokratijai

Kai visos TV kameros krypsta į seimą, galia spausdinti pinigus bankams suteikia didesnę valdžią nei politikams. Štai kodėl valstybės pinigų emisiją patikėti privatiems bankams yra nedemokratiška.

1. Mes suteikėme pinigų emisijos galią privatiems bankams be jokios atsakomybės.

Bankai sukuria naujus pinigus išduodami paskolas, kas reiškia, jog jie iš tikrųjų kontroliuoja kur tie nauji pinigai pasklis ekonomikoje. Tai reiškia, kad privatūs bankai turi galią formuoti ekonomiką.
Jie naudojasi šiomis teisėmis keldami būstų kainas, pūsdami spekuliacinius finansinius burbulus, taip marindami mažuosius verslus ir investicijas. Jie neprivalo ir neturi jokių legalių įsipareigojimų dirbti visuomenės labui, paprasti žmonės neturi jokių šansų priversti juos būti atsakingais.

2. Ši ypatinga galia koncentruota kelių didžiausių bankų rankose, kuriuos valdo tik keletas žmonių.

Šiandien, maždaug 85% UK pinigų egzistuoja tik penkiuose didžiausiuose bankuose. Šie penki bankai yra kontroliuojami tik 78 tarybos narių, kurie priima esminius sprendimus kiek pinigų bus sukurta ir kaip jie bus panaudoti.

Tai ypatingai didžiulė galia koncentruota keliose rankose, be jokios atsakomybės ir skaidrumo didžiajai visuomenės daliai. Vietoj to bankai suinteresuoti siekti kuo didesnio pelno, besaikio ir neatsakingo pinigų spausdinimo per kuo trumpesnį laiką.

Tai ypatingai pavojinga ir nedemokratiška palikti šitokias teises ir galias kelių žmonių rankose be jokios atsakomybės visuomenei – finansinių krizių pasekmės būtent tai ir įrodo.

3. Bankai turi daugiau ‘perkamosios galios’ nei šalies valdžia.

Praėjus 5 metams nuo finansų krizės pradžios UK, bendras bankų paskolų kiekis sudarė £2.9 trilijonus. Per tą patį laikotarpį valdžia išleido £2.1 trilijoną. Taigi, kol bankai gali kurti pinigus suteikdami paskolas, tol jie turės didesnę ‘perkamąją galią’ formuoti ir keisti ekonomika nei visa mūsų išrinktoji valdžia.

Uk bankų perkamoji galia
80 privačių asmenų atsakingi už £2.9 trilijonus; 650 valdžios žmonių atsakingi už £2,1 trilijoną.

4. Niekada nebuvo jokio demokratinio sprendimo suteikti šią galią bankams.

Kai valdžia kalba apie sveikatos sektoriaus privatizavimą ir kitas socialinius klausimus, visuomenėje kyla didžiuliai debatai ir ginčai. Bet istorijoje dar niekada nebuvo jokios diskusijos ar galime leisti bankams spausdinti pinigus. Iš tikrųjų UK istorijoje atsitiko priešingai: 1844 parlamentas balsavo už popierinių pinigų emisijos teisės atėmimą iš privačių bankų, bet šis įstatymas nenumatė skaitmeninių ir kitų pinigų rūšių atsiradusių vėliau. Šiandien 97% visų pinigų yra skaitmeniniai t.y. skaičiukai bankų kompiuteriuose. Daugelis valdančiųjų nė nenutuokia, kad pinigų emisijos galia persikėlė į privačių bankų rankas.

Pinigų emisijos svarba liečia visus mūsų visuomenės aspektus, taigi verta nerimauti, kad ją perdavėme privatiems, neatsakingiems asmenims be jokių rinkimų ir žiniasklaidos dėmesio.