Tag Archives: ekonomika

Demokratija

Kai visos TV kameros krypsta į seimą, galia spausdinti pinigus bankams suteikia didesnę valdžią nei politikams. Štai kodėl valstybės pinigų emisiją patikėti privatiems bankams yra nedemokratiška.

1. Mes suteikėme pinigų emisijos galią privatiems bankams be jokios atsakomybės.

Bankai sukuria naujus pinigus išduodami paskolas, kas reiškia, jog jie iš tikrųjų kontroliuoja kur tie nauji pinigai pasklis ekonomikoje. Tai reiškia, kad privatūs bankai turi galią formuoti ekonomiką.
Jie naudojasi šiomis teisėmis keldami būstų kainas, pūsdami spekuliacinius finansinius burbulus, taip marindami mažuosius verslus ir investicijas. Jie neprivalo ir neturi jokių legalių įsipareigojimų dirbti visuomenės labui, paprasti žmonės neturi jokių šansų priversti juos būti atsakingais.

2. Ši ypatinga galia koncentruota kelių didžiausių bankų rankose, kuriuos valdo tik keletas žmonių.

Šiandien, maždaug 85% UK pinigų egzistuoja tik penkiuose didžiausiuose bankuose. Šie penki bankai yra kontroliuojami tik 78 tarybos narių, kurie priima esminius sprendimus kiek pinigų bus sukurta ir kaip jie bus panaudoti.

Tai ypatingai didžiulė galia koncentruota keliose rankose, be jokios atsakomybės ir skaidrumo didžiajai visuomenės daliai. Vietoj to bankai suinteresuoti siekti kuo didesnio pelno, besaikio ir neatsakingo pinigų spausdinimo per kuo trumpesnį laiką.

Tai ypatingai pavojinga ir nedemokratiška palikti šitokias teises ir galias kelių žmonių rankose be jokios atsakomybės visuomenei – finansinių krizių pasekmės būtent tai ir įrodo.

3. Bankai turi daugiau ‘perkamosios galios’ nei šalies valdžia.

Praėjus 5 metams nuo finansų krizės pradžios UK, bendras bankų paskolų kiekis sudarė £2.9 trilijonus. Per tą patį laikotarpį valdžia išleido £2.1 trilijoną. Taigi, kol bankai gali kurti pinigus suteikdami paskolas, tol jie turės didesnę ‘perkamąją galią’ formuoti ir keisti ekonomika nei visa mūsų išrinktoji valdžia.

Perkamoji galia

80 privačių asmenų atsakingi už £2.9 trilijonus; 650 valdžios žmonių atsakingi už £2,1 trilijoną.

4. Niekada nebuvo jokio demokratinio sprendimo suteikti šią galią bankams.

Kai valdžia kalba apie sveikatos sektoriaus privatizavimą ir kitas socialinius klausimus, visuomenėje kyla didžiuliai debatai ir ginčai. Bet istorijoje dar niekada nebuvo jokios diskusijos ar galime leisti bankams spausdinti pinigus. Iš tikrųjų UK istorijoje atsitiko priešingai: 1844 parlamentas balsavo už popierinių pinigų emisijos teisės atėmimą iš privačių bankų, bet šis įstatymas nenumatė skaitmeninių ir kitų pinigų rūšių atsiradusių vėliau. Šiandien 97% visų pinigų yra skaitmeniniai t.y. skaičiukai bankų kompiuteriuose. Daugelis valdančiųjų nė nenutuokia, kad pinigų emisijos galia persikėlė į privačių bankų rankas.

Pinigų emisijos svarba liečia visus mūsų visuomenės aspektus, taigi verta nerimauti, kad ją perdavėme privatiems, neatsakingiems asmenims be jokių rinkimų ir žiniasklaidos dėmesio.

http://www.positivemoney.org/issues/democracy/

Positive Money: Skolos | Demokratija | Nelygybė | Būstų kainos | Mokesčiai | Krizės ir Recesijos | Darbai ir Verslai

Nelygybė

Kadangi beveik visi pinigai yra sukurti per bankų paskolas, kažkas už juos privalo mokėti palūkanas. Šios palūkanos perskirsto pinigus iš 90% gyventojų 10% -imčiai turtingųjų. Tuo tarpu, išpūstos būstų kainos ir finansinis nestabilumas veda prie didėjančio skirtumo tarp turtingųjų ir vargšų.

1. Sistema perkelia pinigus iš vargšų turtingiesiems.

Kadangi UK 97% pinigų yra sukurti privačių bankų paskolomis, mes visi šias paskolas privalome apmokėti. Didžioji dauguma gyventojų sumoka bankams daugiau palūkanų, nei kada nors gaus atgal, todėl tai sukelia turto nutekėjima iš 90% į 10% žmonių ratą. Visi kartu UK gyventojai privatiems bankams kiekvieną dieną sumoka £165 milijonus palūkanų, imant tik asmenines paskolas ir £213 milijardus per metus visų palūkanų.

Palūkanos

Pajamų grupės ir palūkanos sumokamos bankams.

2. Tokia sistema leidžia bankams išsiurbti realius ekonomikos pinigus.

Verslai kaip ir žmonės yra panašioje situacijoje. Realiai (ne finansinei), produktyviai ekonomikai funkcionuoti reikalingi pinigai, bet kadangi visi pinigai yra sukurti skolos principu, pastarasis sektorius privalo taip pat mokėti palūkanas privatiems bankams. Tai reiškia, kad reali ekonomika/verslai – parduotuvės, ofisai, fabrikai ir t.t. – neišvengiamai moka palūkanas bankų sektoriui. Kuo ekonomikoje didesnė privati skola, tuo daugiau pinigų yra išsiurbiama į bankų sektorių.

Palūkanos

Reali ekonomika subsidijuoja bankus.

3. Tai perkelia turtą iš visos šalies į sostinę.

Bankai apmoka savo personalą nuo gauto pelno, kurio didžioji dalis atkeliauja iš palūkanų. Kadangi dauguma geriausiai apmokamų darbuotojų gyvena sostinėje, tai padaro ją turtingiausia kitų miestų sąskaita, nes visos palūkanos plaukia būtent čia.

4. Sistemos sukeltas nestabilumas lemia, kad mažai apmokami darbai lieka nepatikimi.

Kai bankai sukelia finansų krizę, atėjusi recesija pakelia šalies nedarbingumą. Todėl mažai apmokami, laikinų kontraktų darbininkai yra pirmieji, kurie praranda darbus. Finansų krizė juos paliečia skaudžiausiai.

5. Didelės būstų kainos garantuoja nelygybę.

Kai bankų kuriami pinigai pumpuojami į būstų rinkas, kas sukelia jų išsipūtimą, žmonės su mažomis pajamomis nukenčia labiausiai, nes jiems neįmanoma gauti paskolos. Jauni žmonės taip pat pralaimi – pirma paskola perkant namą, praryja didžiają dalį jų atlyginimo. Tuo tarpu, tie kurie įstengia gauti paskolas, gali nusipirkti keletą namų ir iš to pasipelnyti. Pastarieji žmonės dažniausiai būna pagyvenę ir turtingi. Visa tai sukelia nelygybę tarp skirtingų pajamų klasių ir tarp senų ir jaunų žmonių.

http://www.positivemoney.org/issues/inequality/

Positive Money: Skolos | Demokratija | Nelygybė | Būstų kainos | Mokesčiai | Krizės ir Recesijos | Darbai ir Verslai

Mokesčiai

Kadangi patikime privatiems bankams emituoti valstybės pinigus, visi nuo to kenčiame mokėdami didesnius mokesčius. Tai yra dėl to, nes pinigų kūrimo mokestis, kitaip – palūkanos keliauja ne valstybės piliečiams, o privačių bankų savininkams. Paprastiems žmonėms taip pat tenka atsakyti ir už bankų sukeltas finansines krizes.

1. Pajamos emituojant pinigus.

Anglijos bankas vis dar spausdina popierinius pinigus (pvz. 10 svarų kupiūras). Pagaminti kupiūra kainuoja tik kelis pensus, todėl vyriausybė gauna pelną nuo kiekvienos kupiūros paleistos į apyvartą. Tarp 2000 ir 2009 šis pelnas siekė £18 milijardų – pakankamai apmokėti to laikotarpio visų 90 tūkst. seselių atlyginimus.

Bet Anglijos bankas pagrinde emituoja tik popierinius pinigus, o skaitmeninius palieka privatiems bankams, kuriuos naudojame taipogi kiekvieną dieną. Bankui emitavus skaitmeninius pinigus pelną pasiima bankas, o ne mokesčių mokėtojai.

Nuo 2002 iki 2009, privatūs bankai padidino pinigų kiekį £1 trilijonu. Kadangi šie pinigai buvo sukurti privačių bankų, visos palūkanos t.y. pelnas atiteko jiems.

Vietoj to, jei šiuos pinigus būtų emitavusi vyriausybė, o ne privatūs bankai UK piliečiams nereikėtų sumokėti £1 trilijono mokesčių. Tai maždaug £33 tūkst. kiekvienam mokesčių mokėtojui per 7 metus!

Emitacija

Pinigų emitacija: 2000-2009

2. Nacionalinės skolos palūkanos

Kadangi emisijos pelnas atitenka ne vyriausybei, o privatiems bankams, vyriausybė privalo skolintis daugiau pinigų, kad padengtų šias prarastas pajamas.
Mes, kaip mokesčių mokėtojai privalome apmokėti šias vyriausybės skolas. Šiuo metu UK piliečiai išleidžia daugiau nacionalinei skolai apmokėti (£51 milijardas per metus), nei švietimui, gynybai, policijai ar transportui. Šios palūkanos kainuoja £1,700 kiekvienam mokesčių mokėtojui per metus.

Palūkanos

Palūkanos skirtos apmokėti nacionalinę skolą

Kuo daugiau palūkanų privalome grąžinti, tuo mažiau pinigų liks viešosioms paslaugoms ir tuo daugiau mokesčių privalėsime sumokėti.

3. Deficitas: recesijos ir krizių kaina.

Prasidėjus 2008 krizei, šimtai tūkstančių žmonių prarado darbus, nustojo vartoti, o verslai žlugo. Visa tai reiškė, kad vyriausybė į biudžetą surinko ženkliai mažiau mokesčių.
Tuo pačiu metu, vis daugiau žmonių pasinaudojo nedarbingumo pašalpomis, kas lėmė stiprų vyriausybės išlaidų padidėjimą. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų padidėjo nuo £30 iki £180 milijardų. Šis skirtumas vadinasi ‘deficitu’ ir jį privaloma padengti skolinantis.
Be bankinės sistemos, kuri emituoja pinigus kiekieną kart išduodant paskolą, mes nebūtume patyrę krizių, o mokesčių mokėtojams nereikėtų gelbėti bankų į draudimo fondus suneštais pinigais.

http://www.positivemoney.org/issues/taxes/

Positive Money: Skolos | Demokratija | Nelygybė | Būstų kainos | Mokesčiai | Krizės ir Recesijos | Darbai ir Verslai

Būstų kainos

Daugeliui iš mūsų kalama į galvą, kad aukštos būstų kainos laikosi dėl per didelės namų paklausos. Tai iš dalies tiesa, bet yra ir kita priežastis – tai milijardai šviežių bankų pinigų pripumpuotų į būstų sektorių dar prieš krizę.

1. Bankai emitavo šimtus milijardų svarų ir investavo juos į nekilnojamajį turtą.

Dešimt metų prieš įvykstant krizei namų kainos UK išaugo trigubai. Daugelis mano, kad tai įvyko dėl to, jog nebuvo pakankamai namų, bet tai tik dalis paveikslo. Pagrindinė priežastis buvo privačių bankų teisė emituoti pinigus suteikiant paskolas. Per tą patį laikotarpį, bankų naujų pinigų emitavimas ir investavimas į NT rinką išaugo keturgubai. Tai buvo pagrindinė masiškai išaugusių NT kainų priežastis.

NT kainų šuolis

UK būstų kainos 1997-2010

2. Nekilnojamojo turto kainos augo greičiau nei atlyginimai.

Namų kainos augo daug greičiau nei atlyginimai, kas reiškia, jog įpirkti NT tapo vis sunkiau ir sunkiau. Betkas kas nespėjo nusipirkti būsto prieš krizę dabar privalės pakloti vis daugiau pinigų, kad papraščiausiai turėtų kur gyventi. Ir tai liečia ne tik NT pirkėjus – nuomos bei socialinių būstų kainos auga lygiagrečiai.

Šis kainų šuolis lėmė tai, kiek daugiau gyventojas privalės sumokėti iš savo atlyginimo paskolai. Pavyzdžiui, 1996 UK vidutinis gyventojas už būsto paskolą mokėjo 17.5% nuo algos, 2008 šis procentas pakilo iki 49.3%. Londone situacija dar sunkesnė, pakilimas buvo nuo 22.2% iki 66.6%.

Palūkanos

Procentai iš atlyginimo mokami už būsto paskolą

3. NT rinkos burbulas nenaudingas beveik niekam.

Nekilnojamojo turto kainų augimas ir susijusi spekuliacija, lemia finansų krizes, kas sukelia lėtesnį augimą, aukštesnį bedarbystės lygį ir didesnes vyriausybės skolas. Aukštos NT kainos taip pat sukuria turto perskirstymo mechanizmą iš jaunų seniems arba iš tų kurie neturi būsto, tiems kurie turi. Vis dėlto mums visiems reikia kažkur gyventi, todėl tai bus nepelninga netgi tiems, kurie turi būstus – pardavę juos privalės mokėti tą pačią rinkos kainą už kurią pardavė. Realybėje pelnosi tik bankai: aukštos kainos reiškia tai, kad žmonės privalės imti didesnes ilgesnio termino paskolas, kas garantuos didesnes palūkanas.

http://www.positivemoney.org/issues/house-prices/

Positive Money: Skolos | Demokratija | Nelygybė | Būstų kainos | Mokesčiai | Krizės ir Recesijos | Darbai ir Verslai

Krizės ir Recesijos

Finansų krizė įvyko dėl bankų teisės masiškai spausdinti pinigus panaudojant juos nekilnojamojo turto burbulo pūtimui, bei finansinių rinkų spekuliacijoms.

1. Bankai sukūrė per daug pinigų…

Kiekvieną kartą bankui išdavus paskolą, sukuriami nauji pinigai. Taip, finansų krizės išvakarese bankai emitavo didžiules sumas naujų pinigų. Per 7 metus pinigų suma ir skola ekonomikoje padvigubėjo.

Pinigų emisija

Grynųjų ir bankų skaitmeninių pinigų emitacija

2. … Ir panaudojo šiuos pinigus NT burbulo pūtimui bei finansinių rinkų spekuliacijai.

Tik labai maža dalis iš trilijonų svarų, kuriuos sukūrė bankai 2000-2007 metais, atiteko verslams.

  • – Apie 31% visų pinigų atiteko NT būstų rinkai, kas leido iškilti namų kainoms greičiau nei atlyginimams.
  • – Sekantys 20% atiteko komerciniams pastatams (ofisai ir kita verslų nuosavybė).
  • – Apie 32% atiteko finansų sektoriui, kuris atėjus krizei žlugo.
  • – Bet tik 8% visų pinigų atiteko verslams, priklausantiems ne finansų sektoriui.
  • – Likusieji 8% atiteko kreditinėms kortelėms ir asmeninėms paskoloms.
Pinigų panaudojimas

Kur UK bankai panaudojo naujai sukurtus pinigus

3. Ilgainiui skolos tapo nebeišmokamos.

Didelių sumų skolinimas NT rinkai iškėlė būstų kainas kartu su asmeninėmis skolomis. Paskolų palūkanos privalo būti sumokėtos, todėl skoloms augant greičiau nei pajamoms, kai kurie žmonės tapo tiesiog nemokūs. Nuo to laiko jie nebesugebėjo grąžinti skolų, o bankai pastate save į bankrotinę situaciją.

4. Tai sukėlė finansų krizę.

Visas šis procesas virto į finansinę krizę. Iškart prasidėjus krizei, bankai apribojo naujų paskolų išdavimą verslams ir būsto įsigijimui. Paskolų išdavimo apribojimas sukėlė kainų šiose rinkose kritimą ir tai reiškė, kad visi spekuliantai buvo priversti parduoti savo turtus, kad išsimokėtų skolas. Būstų kainos krito, burbulas sprogo. Veiksmų eigoje, bankai pradėjo dar labiau panikuoti ir riboti paskolų išdavimą. Prasidėjo atvirkštinis procesas – viskas krito spirale žemyn ir ekonomiką ištiko recesija.

5. Po krizės, bankai atsisakė skolinti, todėl ekonomika smuko toliau.

Bankai skolina tik tada, kai žino, kad skolos bus grąžintos. Todėl ekonomikai merdėjant, bankai pasirenka skolinimo apribojimus. Vis dėlto, net ir sumažinus paskolų išdavimus, žmonės privalo kažkaip išsimokėti senas skolas.
Problema slypi tame, jog sugrąžinus skolas, tie pinigai yra tiesiog sunaikinami, kitaip sakant išimami iš apyvartos – ekonomikos. Kaip teigia Anglijos bankas:

„Lygiai taip pat, kai paskola išduodama – sukuriami pinigai, taip pat ir paskolai grįžus, šie pinigai sunaikinami. Paskolų išdavimas vartotojams ir jų grąžinimas bankams yra pats reikšmingiausias būdas pinigų emitavimui ir sunaikinimui šiuolaikinėje modernioje ekonomikoje.“

Taigi žmonėms grąžinant skolas greičiau, nei bankai jas išduoda, vyksta toks pat procesas, kai mašinos variklis netenka tepalų: ekonomika sustoja, kainos krenta. Rezultate ekonomika rizikuoja patekti į „skolų – defliacijos“ spiralę, kai atlyginimai ir kainos krenta, bet žmonių skolų vertė iš esmės nesikeičia, todėl realybėje tampa daug brangesnės grąžinimui. Nuo recesijos nukenčia visi – netgi tie, kurie neturėjo verslo ar asmeninių paskolų.

http://www.positivemoney.org/issues/recessions-crisis/

Positive Money: Skolos | Demokratija | Nelygybė | Būstų kainos | Mokesčiai | Krizės ir Recesijos | Darbai ir Verslai

Darbai ir verslai

Jei bankai emituoja pakankamai naujų pinigų ir pripumpuoja jais ekonomiką per asmenines paskolas bei kreditines korteles, tai gali sukelti ‘bumą’, kurio dėka sukuriamos darbo vietos bei plečiami verslai. Bet kadangi šie bumai veikia ne dėl didėjančių pajamų, bet dėl augančių skolų, ankščiau ar vėliau, prasidėjus recesijai visa tai sustoja – verslai bankrutuoja, žmonės praranda darbus. Dabartinė pinigų sistema nepalanki darbams bei verslams.

Darbo birža

1. Bankinė pinigų emitacija sukelia dirbtinį bumą.

Ekonominiai bumai gali būti sukelti žmonių bei verslų imamomis paskolomis, kurių išdavos metu sukuriami visiškai nauji pinigai. Šiuo būdu per 10 metų iki finansų krizės bankai pinigų kiekį ekonomikoje padvigubino. Kai ekonomika pastoviai pumpuojama pinigų dozėmis, gali atrodyti, kad visi aplinkui turtėja – būstų kainos auga, kas rodo augantį turtą tarp namų savininkų. Tuo tarpu lengvas kredito gavimas skatina žmones naudotis pinigais, kurių jie neturi. Dėl šių priežasčių verslai plečiasi bei parduoda vis greičiau ir daugiau.

2. Ilgainiui įsiskolinimas tampa per didelis ir bumą pakeičia krizė.

Visi šie naujai sukurti ir paskolinti pinigai privalo būti grąžinti. Išlaidos ekonomikoje vis mažėja ir mažėja, nes vis daugiau pajamų tenka skirti skolų aptarnavimui – palūkanoms grąžinti. Bet tai dar ne viskas – kadangi pinigai buvo sukurti iš oro, jiems grįžus bankas juos išima iš apyvartos. Pinigai iš ekonomikos rato dingsta nebegrįžtamai. Jei bankai nebeišduoda naujų paskolų, kad pakeistų šiuos išimtus pinigus, ekonomika pradeda skęsti. Mažesnis pinigų kiekis ekonomikoje reiškia mažesnę paklausą prekėms ir paslaugoms, todėl sukeliama recesija.

3. Nestabilumas kenkia verslams.

Verslams klestėti sudėtinga, kadangi bankų sukeltos recesijos ištinka kas kelerius metus. Verslai, kurie atrodė gerai laikėsi, gali bankrutuoti vien dėl finansinių krizių ar recesijų. Kad vyktų nuoseklus augimas, daugumai verslų reikalinga stabili ekonominė sistema, nei skolomis pagrįsti bumai ir krizės.

http://www.positivemoney.org/issues/jobs-business/

Positive Money: Skolos | Demokratija | Nelygybė | Būstų kainos | Mokesčiai | Krizės ir Recesijos | Darbai ir Verslai

Rytojaus nėra: Laiminga pabaiga

Nėra rytojaus

Globali ekonomika auga eksponentiškai, apie 3% į metus, didėja vartojimas neatsinaujinančio kuro, mineralų ir metalų, taip pat atsinaujinančių resursų, vandens, miškų, dirvos ir žuvies greičiau nei jie vėl pasipildo.

Netgi su 1% augimu, ekonomika padvigubėtų per 70 metų.

Problema intensyvėja ir dėl kitų faktorių: Globalizacija leidžia žmonėms iš vieno žemyno pirkti prekes ir maistą kitame žemyne. Pasiūlos linijos yra ilgos, didinančios ribotos naftos resursų įtampą. Dabar mes priklausomi nuo tolimų šalių dėl paprasčiausių būtinybių.

Modernūs miestai yra priklausomi nuo iškastinio kuro.

Bankų sistema yra pagrįsta skola, priverčiant žmones įklimpti į paskolų gražinimo spiralę – produkcijos augimą.
Ką galima padaryti žvelgiant į šias problemas?

Daugelis tiki, kad krizių galima išvengti per taupymą, technologijas, protingą augimą, perdirbimą, elektrines mašinas ir hibridus, pakaitalus ir balsavimus.

Taupymas saugos tavo pinigus, bet jis vienas neišsaugos planetos. Jei kas nors sumažins naftos naudojimą, nukritusi paklausa numuš kainas, leidžiant kitiems įpirkti ją pigiau. Tuo pačiu būdu, efektyvesnis variklis, kuris naudoja mažiau energijos, paradoksiškai, prives prie didesnio energijos vartojimo. 19 amžiuje, Anglijos ekonomistas William Stanley Jevons suprato, kad geresni garo varikliai pavertė anglį brangesniu kuro šaltiniu, kas privedė prie didesnio garo variklių vartojimo ir tai padidino bendrą anglies suvartojimą. Poreikių augimas suvartos betkokią energiją ar resursą išsaugotą dėka taupymo.

Daugelis galvoja, kad mokslininkai išspręs šią problemą dėka technologijų. Tačiau technologijos, tai ne energija. Technologija gali privesti energiją veikti, bet jos pakeisti negali. Ji taip pat vartoja resursus: pavyzdžiui; kompiuteriai padaryti iš vieno dešimtadalio energijos, reikalingo mašinos pagaminimui. Labiau pažengusios technologijos gali paversti situaciją į dar blogesnę, kai daugelis reikalauja retų mineralų, kurie taip pat turi ribas. Pavyzdžiui, 97% retųjų žemės metalų yra išgaunama Kinijoje, dauguma iš vienintelės šachtos Mongolijoje. Daugelis šių mineralų yra naudojami katalizatoriuose, lėktuvų varikliuose, didelio pajėgumo magnetuose ir kietuose diskuose, hibridinėse mašinų baterijose, lazeriuose, nešiojamuose rentgeno aparatuose, skydo nuo atominių reaktorių naudojime, kompaktiniams diskams, hibridinių mašinų motorams, žemos energijos lemputėms, plokštiems ekranams. Kinija pradėjo svarstyti šių metalų eksporto ribojimą, kai paklausa šoktelėjo.

Vadinamas pastovus augimas arba protingas augimas nepadės, kai jis taip pat naudoja ne atsinaujinančius metalus ir mineralus, įskaitant retuosius žemės metalus.

Perdirbimas neišspręs problemos, kai jis reikalauja energijos ir kai procesas 100% iki galo neveiksmingas. Yra įmanoma sugrąžinti tik dalelę visos perdirbamos medžiagos; didžioji dalis yra prarandama amžiams kaip šiukšlė.

Elektroninės mašinos važiuoja elektra. Kai didžioji dauguma energijos išgaunama iš iškastinio kuro, tai ne sprendimas. Taip pat, visų tipų mašinoms pagaminti, vartojama nafta. Kiekviena padanga reikalauja apie 7 galonų naftos. Pasaulyje buvo maždaug 800 milijonų mašinų 2010 metais. Remiantis dabartiniais augimo tempais, šis skaičius išaugs iki 2 milijardų iki 2025 metų. Labai netikėtina, kad planeta ilgam išlaikys tiek daug mašinų, nepaisant jos energijos šaltinių.

Daugelis ekonomistų tiki, kad laisvoji rinka pavaduos vieną energijos šaltinį su kitu per technologines inovacijas. Tačiau pagrindinės alternatyvos naftai jau baigia išsekti. Alternatyvos taip pat neapskaičiuoja laiko, reikiamo perėjimo pasiruošimui. JAV Energy Hirsch skyrius pranašauja, kad maždaug 2 dešimtmečių mums prireiks norint pasiruošti Naftos Piko padariniams.

Problemos dėl energijos stokos, resursų išeikvojimo, dirvos praradimo ir taršos yra simptomai vienos didelės problemos: Augimo. Kol mūsų finansinė sistema reikalauja nesibaigiančio augimo, jokia reforma nepavyks.

Kaip tada atrodytų ateitis? Optimistai tiki, kad augimas tęsis amžinai be limitų. Pesimistai mano, kad mes greit susidursime su nauju Akmens amžiumi arba išnykimu. Tiesa gali būti tarp šių kraštutinumų. Įmanoma, kad visuomenė grįš į paprastesnę būseną, kai energijos išeikvojama mažiau. Tai daugeliui reikštų sunkesnį gyvenimą. Daugiau fizinio darbo, daugiau ūkio darbų, vietinės gėrybių, maisto ir paslaugų produkcijos.

Ką turėtų žmogus daryti, kad pasiruoštų šiai galimai ateičiai? Tikėtis sumažinto maisto ir gėrybių tiekimo iš tolimų kraštų. Pradėti vaikščioti ar važiuoti dviračiu. Priprasti naudoti mažiau elektros. Išeiti iš skolų. Vengti bankų. Vietoj pirkimo didžiuosiuose centruose, apsipirkinėti turguje. Pirkti vietinių užaugintą maistą. Vietoj pievelės auginti nuosavą maistą. Išmokti jį konservuoti. Naudoti vietinę valiutą ir bandyti atrasti geresnį visko pakankumumą.

Nei vienas šių žingsnių nesustabdys Žlugimo, bet jie gali pagerinti jūsų šansus ateityje, kurioje mes būsime labiau atsakingi, nei buvo mūsų protėviai.

Rytojaus nėra: Maistas

Nėra rytojaus

Globalus maisto aprūpinimas stipriai priklausomas nuo iškastinio kuro. Prieš Pirmą Pasaulinį karą, žemės ūkis buvo organiškas. Po iškastinio kuro atradimo trąšos ir pesticidai tapo masiniu patobulinimu maisto produkcijoje, leisdami žmonių populiacijai augti. Dirbtinių trąšų naudojimas išmaitino daug daugiau žmonių nei būtų įmanoma išmaitinti tik su organine žemdirbyste.
Iškastinis kuras reikalingas ūkininkavimo reikmėms, transportui, šaldymui, pakavimui – plastikuose, kepimui.

Moderni žemdirbystė naudoja žemę, kad paverstų iškastinį kurą į maistą – ir maistą į žmones. Maždaug 7 kalorijos iškastinio kuro energijos yra panaudojama 1 kalorijos maisto pagaminimui. Amerikoje maistas keliauja apytiksliai 1,500 mylių iš fermų pas vartotojus.

Nepaisant iškastinio kuro mažėjimo, yra dar kelios grėsmės dabartinei maisto produkcijos sistemai: pigi energija, geresnės technologijos ir subsidijos leidžiančios masiškai gaudyti žuvis. Globalinis žuvų gaudymas pasiekė piką vėlyvaisiais 1980, priverčiant žvejus judėti į giliuosius vandenis. Azoto nutekėjimas, iš iškastinio kuro padarytomis trąšomis nuodija upes ir jūras, sukurdamos didžiules negyvąsias zonas. Šitaip, visa žuvų populiacija gali visiškai žlugti 2048.

Rūgštūs lietūs iš miestų ir industrijų gadina dirvą, kurioje yra gyvybiškai svarbios maisto medžiagos, tokios kaip kalis, kalcis ir magnis.

Kita grėsmė yra vandens trūkumas. Daugelis fermerių drėkinimui vandenį pumpuoja iš požeminių kanalų. Kanalams reikia tūkstančio metų, kad prisipildytų, bet jie išpumpuojami per kelis dešimtmečius, kaip ir naftos telkiniai. Amerikos masinis Ogallala telkinys taip ištuštėjo, kad daugelis fermerių privalėjo sugrįžti prie mažiau produktyvios sausos žemdirbystės.

Papildomai, telkinių ir trąšų naudojimas veda prie sūrėjimo: druskos kaupimose dirvoje. Tai pagrindinė žemės virtimu dykuma priežastis.

Dar viena gresmė yra dirvos praradimas. Prieš 200 metų buvo 6 pėdos dirvos Amerikos prerijose. Šiandien dėl įdirbio ir prasto pritaikymo pusė to dingo.

Drėkinimas skatina stiebo rūdžių augimą kaip UG-99, kuris yra potencialus sunaikinti 80% pasaulio grūdų derliaus. Remiantis Norman Borlaug, Žaliosios Revoliucijos tėvu, stiebo rūdėjimas „turi didžiulį potencialą socialiniam ir žmogaus sunaikinimui.“
Biokuro naudojimas reiškia, kad vis mažiau laisvos žemės bus naudojama maisto gamybai.

Plotas yra ribotas savo talpa. Tai skaičius gyvūnų ir žmonių, kurie gali gyventi neribotam laikui. Jei rūšis peržengia ploto talpos ribą, ji mirs kol populiacija susigrąžins natūralų limitą.

Pasaulis kolkas išvengia šio mirimo, surasdamas naujų įdirbamų žemių arba didindamas produkciją, kuri yra įmanoma dėka naftos.
Kad tęstume augimą, daugiau resursų nei žemė aprūpina yra privaloma gauti, bet naujos planetos deja nėra. Žvelgiant į šiuos iššūkius, globali maisto produkcija privalo padvigubėti 2050 metais, kad išmaitintų augančią pasaulio populiaciją.

1 milijardas žmonių jau dabar badauja. Bus daug iššūkių išmaitinant 9 milijardus ateinančiais metais, kai pasaulio naftos ir dujų produkcija išseks visiškai.

Rytojaus nėra: Augimas

Nėra rytojaus

Šios bakterijos gyvena butelyje. Jų populiacija padvigubėja kiekvieną minutę. 11 valandą ten tėra viena bakterija. 12 valandą butelis jau pilnas. Jis pusiau pilnas 11.59 – palikdamas vietos tik dar vienam dubliui. Bakterijos mato pavojų. Jos ieško naujų butelių ir randa 3. Jos mano, kad jų problema išspręsta. 12 vidurdienį pirmasis butelis pilnas. 12.01 antrasis taip pat pilnas. 12.02 visi buteliai pilni. Tai yra problema, su kuria mes susiduriame dėl Eksponentinio Augimo.

Kai žmonija pradėjo naudoti anglį ir naftą kaip kuro šaltinius, ji patyrė neregėtą augimą.

Netgi maži augimo tempai pagamina didžiulį prieaugį per laiką. Per 1% augimo tempą, ekonomika padvigubėtų per 70 metų. Per 2% padvigubėtų per 35 metus. Per 10% augimo tempą, ekonomika padvigubėtų tik per 7 metus. Jeigu ekonomika auga dabartiniu 3% tempu, ji dvigubinasi kas 23 metus. Su kiekvienu padvigubėjimu, energijos paklausa ir resursai viršys visus buvusius padvigubėjimus kartu sudėjus.

Finansinė sistema yra sukurta nuolatos augti – tai reikalauja nenutrūkstamos energijos pasiūlos. Bankai skolina pinigus, kurių jie neturi, tiksliau juos sukuria. Skolininkai panaudoja šiuos naujai sukurtus skolos pinigus plėsti verslui ir atiduoti skolas, su palūkanomis, kurios reikalauja augimo. Atsižvelgiant į šį skolintų pinigų kūrimą, didžioji dalis pinigų pasaulyje kartu nešiojasi palūkanas, kurias reikia išmokėti. Be nuolatinės naujos ir vis didėjančios skolininkų kartos, skatinant augimą ir išmokant senas skolas, pasaulio ekonomika tiesiog žlugtų. Kaip Ponzi Schema – sistema privalo plėstis arba mirti.
Atsižvelgiant į skolinę sistemą, jos ekonomikos augimo padariniai stulbinantys: BVP, upių tvenkimas, vandens sunaudojimas, trąšų suvartojimas, miesto populiacija, popieriaus suvartojimas, motoriniai varikliai, komunikacija ir turizmas. Pasaulio populiacija išaugo iki 7 milijardų ir spėjama, kad išaugs 9 milijardai iki 2050. Ant plokščios ir begalinės žemės, tai būtų neproblema. Tačiau, kai žemė yra apvali ir ribota, mes kažkada pasieksime plėtimosi ribas.

Ekonominis plėtimasis sukėlė padidėjusį azoto oksidą ir metaną atmosferoje, ozono irimą, padažnėjusius didžiuosius potvynius, žalą vandenynų ekosistemai, įskaitant azoto nutekėjimą, miškų praradimą civilizuotose žemėse ir rūšių išnykimą.
Jei padėtume viena ryžių grūdą ant pirmo šachmatų lentos kvadratėlio, padaugintume ir padėtume 2 grūdus ant sekančio, padaugintume ir padėtume 4 ant trečio, padaugintume ir padėtume 8 ant ketvirto, ir tęsiant dėtume dvigubinant kiekvieną, prieš tai buvusį langelį, per laiką gautume paskutinį langelį, kuriam prireiktų astronominio skaičiaus ryžių: 9 kvantilijonų, 223 kvadrilijonų, 372 trilijonų, 36 milijardų, 854 milijonų, 776 tūkstančių ryžių: daugiau grūdų nei žmonių rasė išaugino per pastaruosius 10,000 metų. Modernios ekonomikos, kaip tie grūdai ant šachmatų lentos, dvigubėja kas kelis dešimtmečius. Ant kurio langelio esame mes?

Be energijos, civilizacija reikalauja kitų svarbių resursų: gėlo vandens, dirbamos dirvos, maisto, miškų ir daug kitų mineralų ir metalų. Augimas yra ribotas, dėl nepakankamų resursų, kurie nepatenkina paklausos. Barelis yra padarytas iš lentų ir kai vanduo išbėga iš barelio, augimas negali eiti toliau nei žemiausia lenta arba labiausiai riboti svarbūs resursai.

Žmonija dabar panaudoja maždaug 40% visos Žemės fotosintezės. Nors ir įmanoma panaudoti 80%, mes niekada nepasieksime 160%.

Rytojaus nėra: Energija

Nėra rytojaus

Energijos dėka, mes atliekame darbus.

Vidutinis Amerikietis šiandien turi energijos prilygstančios 150 vergų, dirbančių 24 valandas per parą. Medžiagos, kurios turi šią energija vadinamos degalais, Kaikurie degalai turi daugiau energijos nei kiti. Tai vadinama energijos tankiu.
Iš visų degalų, nafta pati svarbiausia. Pasaulis sunaudoja 30 milijardų barelių per metus, prilygstančių 1 -ai kubinei myliai naftos, kuri turi tiek energijos, kiek reikėtų 52 atominėms elektrinėms išgauti per 50 metų.

Taip pat nafta generuoja tik 1.6% visos JAV elektros ir aprūpina net 96% viso transporto.

2008 -ais, du trečdaliai Amerikos naftos buvo importuota. Didžiausia dalis iš Kanados, Meksikos, Saudo Arabbijos, Venesuelos, Nigerijos, Irako ir Angolos.

Keli veiksniai daro naftą unikalią: jos energijos tankumas. Vienas barelis naftos talpina energijos prilygstančios maždaug 3 metų žmogaus darbui. Ji tiršta kambario temperatūroje, lengvai transportuojama ir tinkama mažiems varikliams.
Kad gautum energijos reikia jos paaukoti. Gudrybė čia slypi mažo kiekio naudojime, kad atrastų ir išgautų didesnius kiekius. Tai vadinama EROEI: Energijos Grįžimas Investuotai Energijai.

Tradicinė nafta yra geras pavyzdys. Lengvai išgaunama, aušktos kokybės nafta buvo pumpuojama pirmiausiai. Naftininkas skirdavo apytikriai vieną barelį naftos, kad surastų ir išgautų šimtą. EROEI naftos rodiklis buvo 100. Lengviausiai randama nafta buvo pumpuojama pirmiausia, ieškojimai persikėlė į giliuosius vandenis, ar tolimas šalis, panaudojant vis didėjančius ieškojimo resursus. Dažnai, nafta, kuri randama dabar yra sunki ir rūgšti, todėl ją brangu rafinuoti. EROEI šiandienos rodiklis yra žemiau 10. Jei tu sunaudoji daugiau energijos išgauti kurą, nei jis pats tiek vertas, tada neapsimoka dėti pastangų jo išgavimui.

Yra įmanoma paversti vieną kuro šaltinį į kitą. Kiekvieną kartą tai darant, kažkuri originali energijos dalis prarandama. Pavyzdžiui netradicinė nafta: Deguto smėlis ir Skalūnas. Deguto smėlis yra randamas daugiausia Kanadoje. Du trečdaliai skalūno randama JAV. Abi šios kuro rūšys gali būti paverstos į sintetinę naftą. Tačiau tai reikalauja didžiulio kiekio karščio ir gėlo vandens, mažinant EROEI, kuris kinta nuo 5 iki 1 su puse. Skalūnas yra nepaprastai neturtingas kuras, svaras ant svaro talpinantis apie viena trečdalį sausų pusryčių dėžės energijos.

Anglis egzistuoja daug kur ir generuoja maždaug pusę planetos elektros. Pasaulis sunaudoja maždaug 2 kubines mylias anglies per metus. Tačiau, Globali anglies produkcija gali pasiekti piką nesulaukus 2040. Teiginys, kad Amerika turi amžių vertos anglies yra klaidinantis, nes ji jau nebepadengia augančios paklausos ir prastėjančios kokybės. Dauguma aukštos kokybės anglies jau dingo, palikdama tik žemos kokybės anglį, kurioje mažiau energijos. Produkcijos kaštai didėja, kai paviršiaus anglis iškasta, todėl šachtininkai privalo kasti dar giliau į dar sunkiau pasiekiamas vietas. Daugelis naudoja kalnų viršunių naikinimą, kad pasiektų anglies rezervus, sukeldami aplinkos niokojimą.

Natūralios dujos dažnai randamos šalia naftos ir anglies. Šiaurės Amerikos naftos atradimo pikas buvo pasiektas 1950 -ais, o produkcija ankstyvaisiais 1970 -ais. Jeigu atradimo grafikas pajudėjo 23 metais, artėjanti Šiaurės Amerikos natūralių dujų ateitis yra atskleista. Naujausi laimėjimai leido kasti netradicines natūralias dujas, tokias kaip skalūno dujas, kurios greičiausiai eis į pabaigą jau artėjančiais metais. Netradicinės natūralios dujos yra ginčytinos, nes joms reikia didelios kainos, kad būtų pelningos. Netgi su Netradicinėmis dujomis, mes pamatytume globalios produkcijos piką 2030 -ais.
Dideli urano rezervai branduoliniam skilimui vis dar egzistuoja. Palyginimui, 10 teravatų, kuriuos pasauliui generuoja iškastinis kuras, reikėtų 10,000 atominių elektrinių. Rodiklis, žinomas kaip urano rezervai, padėtų tik 10 ar 20 metų.
Eksperimentai su plutoniu, paremti greito reproduktyvumo reaktoriais, Prancūzijoje ir Japonijoje pasirodė per daug brangūs.
Branduolio skaldymas sudaro per daug techninių kliūčių.

Dar yra atsinaujinanti energija. Vėjo energija turi didelį EROERI, bet ji kintanti.

Hidroelektrinės yra patikimos, bet dauguma upių stipriose šalyse jau užtvenktos.

Šiuolaikinė geoterminė energijos įranga naudoja karštus taškus esančius šalia žemės paviršiaus. Įrankiai yra apriboti šių vietų. EGS sistemos eksperimente, dvi šachtos būtų išastos 6 mylios gilyn. Viena šachta vanduo sunktųsi gilyn, kur būtų pašildytas ir pakeltas kita šachta aukštyn, generuojant energiją. Remiantis naujausiu MIT pranešimu, ši technologija aprūpintų 10% visos JAV elektros iki 2050 metų.

Bangų energija yra ribojama pakrančių vietovėse. Bangų energijos tankumas kinta iš vieno regiono į kitą. Transportuoti bangų generuojamą elektrą žemyne būtų iššūkis. Taip pat sūri vandenyno aplinka graužia turbinas.

Biokuras yra energija, kuri užauginama. Medis turi mažą energijos tankį ir auga lėtai. Pasaulis sunaudoja 3,7 kubines mylias medžio per metus. Biodyzelis ir etanolis yra padaryti iš pasėlių, kurie užauginami nafta paremta žemdirbyste. Energetinis pelnas iš šių degalų yra labai mažas. Kaikurie politikai nori pakeisti grūdus į etanolį. Naudojant etanolį padengti vieną dešimtį JAV naftos 2010 metais, reikėtų 3% Amerikos žemės. Kad padengti vieną trečdalį prireiktų tris kartus didesnės vietos nei dabar naudojama maisto auginimui. Kad padengti visą JAV vartojamą naftą 2020 metais, reikėtų dvigubai daugiau vietos nei naudojama maisto auginimui.

Vandenilis išgaunamas iš natūralių dujų, anglies arba vandens, išgaunant sunaudojama daugiau energijos nei gaunama iš Vandenilio. Tai daro vandenilį ekonomiškai nenaudingu.

Visos pasaulio fotogalvaninės saulės baterijos generuoja tiek energijos, kiek du anglies fabrikai. Maždaug 1 ir 4 tonos anglies yra naudojamos vienai saulės baterijos gamybai. Mes turėtume padengti maždaug 140,000 kvadratinių mylių ploto panelėmis, kad patenkintume dabartinę pasaulio paklausą. 2007 šių panelių buvo apie 4 kvadratines mylias.

Intensyvioji Saulės Energija arba Saulės Šiluma turi didžiulį potencialą, nors šiuo metų veikiančios įrangos tėra mažas skaičius. Ši energija yra taip pat priklausoma nuo saulėto klimato, reikalaujanti didelio kiekio elektros, transportuoti tolimas distancijas.

Visos alternatyvos naftai yra priklausomos nuo nafta veikiančių mašinų, arba reikalauja medžiagų tokių kaip plastikas, kuris yra gaminamas taip pat iš naftos.

Kai aptariate ateities spėjimus apie įspūdingus išradimus ir naujus išteklius, paklauskite: Ar šalininkas turi veikiantį, komercinį išradimo modelį? Koks jo energijos tankumas? Ar jis lengvai sandeliuojamas ir transportuojamas? Ar jis pastovus? Ar jis gali pasiekti nacionalinį lygį? Ar jame nėra paslėptų technologinių problemų? Koks jo EROEI? Kokios išgavimo pasekmės aplinkai? Prisiminkite, kad didžiuliai skaičiai gali būti apgaulingi. Pavyzdžiui: 1 milijardas barelių naftos, patenkins globalią paklausą tik 12 -ai dienų.

Iškastinio kuro pakeitimas būtų nepaprastas iššūkis. Kai 2007, anglis generuoja 48.5% JAV elektros, 21.6% yra iš natūralių dujų, 1.6% iš naftos, 19.4% iš branduolinių jėgainių, 5.8% iš vandens. Kiti atsinaujinantys šaltiniai sudaro tik 2.5%.
Ar įmanoma iškastiniu kuru paremtą sistemą pakeisti į kitas alternatyvas? Didžiulė technologinė pažanga yra būtina, kaip ir politinis bendradarbiavimas, masinės investicijos, tarptautiniai susitarimai, $45 trilijonai ekonominės paramos naujovėms, įskaitant transportavimą, gamybos industriją, žemdirbystės sistemą ir pareigūnų kompetenciją suvaldyti perėjimą.

Jeigu visa tai pasiekta, ar gali šiuolaikinis gyvenimo būdas tęstis toliau?