Rusijos Centrinis Bankas – JAV Centrinio Banko (FED) filialas?

Pabudome ir kelkimės

„Centrinis Rusijos bankas (CRB) – tik spaustuvėje pakeistos dolerio ir euro išvaizdos pakaitalas, kuris pririšo Rusiją prie tarptautinės finansų sistemos jungo, kurio valdymo centras – Amerikos FED.“
Centrinis Rusijos Bankas – valstybės pinigų sistemos reguliavimo institutas. Pagal šį apibrėžimą, Centrinis Rusijos Bankas (CRB) yra šalies ekonomikos stuburas, kuris gali suteikti, o kai kuriais atvejais, nepriklausomai spręsti valstybės ekonominės gerovės klausimus.

Tačiau, pagrindinis šio klausimo teiginys yra tai, kad žodis „valstybė“, aukščiau paminėtame apibrėžime nėra lygus žodžiui „Rusija“.

 

Išnagrinėkime šią situaciją gerokai detaliau ir pradėkime nuo istorinės šio klausimo dalies.

Pagal Centrinio Banko įstatymą, 1 straipsnį (1990.12.02, N 394-1) Centrinis Rusijos Bankas (įstatyme – Rusijos Bankas) yra pagrindinis Rusijos Federacijos bankas ir yra jos nuosavybė. Tad kas negerai? Peržiūrėkime tą patį straipsnį, 1995 metų įstatymo redakcijoje:
„Centrinio Rusijos Federacijos Banko statusą (t.y. Rusijos Banko), užduotis, funkcijas, įgaliojimus, organizacijos principus ir veiklą apibrėžia Rusijos Federacijos Konstitucija, Federalinis įstatymas ir kiti federaliniai įstatymai.“
Pirmojo Rusijos piniginės teisės straipsnio tekstas iki mūsų laikų išgyveno be didesnių pakeitimų. Statuso turinys, užduotys, įpareigojimai ir principai Rusijos Konstitucijoje visiems yra gerai žinomi. Pagrindinis jo teiginys – Rusijos Banko nepriklausomybė nuo Rusijos ir Rusijos nepriklausomybė nuo Rusijos Banko.

Kaip tai tiesiogiai liečia mus?

Pagal net gi pačius paprasčiausius įvertinimus, tiesioginė žala siekia apie 300 milijardų dolerių per metus. Kaip ši sistema juos praranda ir kas dar svarbiau, kam šitie MŪSŲ pinigai atsitenka??
Pirmas klausimas – Ar Centrinis Rusijos Bankas (CRB) turi įstatymais įtvirtintus mechanizmus, galinčius pagerinti Rusijos kreditinę sistemą?
8 straipsnis. CB negali dalyvauti kreditinių organizacijų kapitale, nebent federaliniai įstatymai numato kitaip.
9 straipsnis. CRB gali dalyvauti kitų tarptautinių organizacijų kapitale ir veikloje, kurios užsiima bendradarbiavimo plėtra pinigų-kreditinėse, valiutinėse, bankinėse sferose, įskaitant ir užsienio šalių centrinius bankus.
Rusijos Banko ir užsienio šalių kreditinių organizacijų santykius reguliuoja ir apibrėžia tarptautinės sutartys su Rusijos federacija, federaliniai įstatymai ir tarpbankiniai susitarimai.
Gaunasi labai įdomus padalijimas – iš vienos pusės įstatymu užtvirtinta, kad dėl bet kokių kreditinių santykių su kitomis kreditinėmis organizacijomis, būtina tiesioginė įstatymo leidėjo nuoroda, tačiau tik tada, JEIGU TAI RUSIJOS KREDITINĖ ORGANIZACIJA!
O jeigu ne? Ką jūs ponai, ne taip viskas paprasta!!
“Atleiskite man, ne rusų bankas? Labai gerai! Įstatymas mums draudžia padėti mūsų bankams, žinote, jie tokie rusiški, tiesiog baisu!”
Kam visa šita painiava ir įstatyminiai barjerai? Gal todėl, kad neduok Dieve, rusų bankai pradės gerai dirbti ir pradės teikti paskolas rusiškam verslui? Kam dirbame, DRAUGAI?

Antras klausimas – kam gi dirba Rusijos Federacijos Centrinis Bankas?

22 straipsnis. Rusijos Bankas neturi teisės teikti paskolų Rusijos Federacijos Vyriausybei, tam, kad finansuoti federalinio biudžeto deficitą, pirkti pirminius Vyriausybės vertybinius popierius, išskyrus tuos atvejus, kai tai numatyta pagal federalinius, federalinio biudžeto teisės aktus. Rusijos bankas neteikia paskolų, biudžeto deficito finansavimui – valstybiniams nebiudžetiniams fondams, Rusijos Federacijos subjektams ir savivaldybėms.
Ar jums yra žinoma, kad dolerio emisija, kuriuos spausdina JAV FED (Federalinių rezervų sistema arba JAV Centrinis Bankas) yra tiesiogiai susijusi paskolų teikimu JAV vyriausybei? Viskas vyksta sekančia tvarka:
  1. JAV Vyriausybė skolon, mainais į obligacijas, perka dar neegzistuojančius pinigus;
  2. Įprastiniams komerciniams bankams, Federalinio rezervo sistemos bankai išduoda paskolas, jau užtikrintas JAV Vyriausybės vertybiniais popieriais.
  3. O mes turime demokratišką Centrinio Rusijos Banko įstatymo 22 straipsnį, pagal kurį CRB negali teikti paskolų Rusijos Vyriausybei jokiomis aplinkybėmis.
Ar tai nėra valstybinis darbas kontroliuoti piniginę masę ir nukreipti ją į realius ekonomikos sektorius? Rusija šio mechanizmo neturi. Tačiau pinigai kažkaip tai patenka į mūsų ekonomiką.

Klausimas trečias – kaip į apyvartą paleidžiami rubliai?

Per užsienio valiutos pirkimą. Kiek dolerių į savo taupyklę įdės CRB, tiek jis ir išspausdins rublių ir paleis juos į apyvartą. Galima sakyti, kad rubliai – tai tie patys doleriai, CRB „užsienio atsargos“ (rezervinė valiuta), tik perdažyti kita spalva.

Moneta-suvenyras, 1988 metai. Rublio-dolerio moneta buvo pagaminta iš tarybinės raketos kaip JAV ir TSRS susitaikymo, ir šaltojo karo pabaigos ženklas. antikclub.ru/forum/10-73-0

 

Pagal įstatymą, CRB privalo palaikyti pastovų rublio kursą. Dolerio atžvilgiu, žinoma. Tokiu būdu, mūsų finansinė sistema – tai regioninis, Federalinės rezervo (JAV) finansinės sistemos, skyrius.

Labai svarbu yra tai, kad mūsų pinigų pasiūla šalies ekonomikoje, VISIŠKAI priklauso nuo eksporto, kuris atneša dolerius.
Kiek suprekiavome nafta – tiek pinigų turime ekonomikoje.
Realios vidinės šalies gamybos ir prekybos masės vidinėje rinkoje šiame scenarijuje nėra.
Akivaizdu, kad tokia situacija rodo nužemintą Rusijos finansų sistemos padėtį tarptautinėje finansų sistemoje, rodo jos pavaldumą pagrindiniam, pasaulinės finansinės sistemos, branduoliui – Amerikos FED. Akivaizdu ir tai, kad tokia situacija, Vakarų įtakos agentų pagalba, buvo sukurta dirbtinai.
Iš tikrųjų, prisidengiant, tariamai nepriklausoma ir nuo valstybės įsikišimo laisva finansine struktūra, buvo sukurta visiškai Vakarams pavaldi Rusijos finansų infrastruktūra.
Pačios CRB užsienio atsargos (rezervinė valiuta) neatlieka savo funkcijos, kitu atveju, kaip paaiškinti jos dydį, kuris 10 kartų viršija Didžiosios Britanijos atsargas. Valiutos kainos dydis turi atvirkštinį, beveik penkiasdešimt kartų mažesnį dydį.
Stabilizavimo mechanizmas sukurtas, bent jau iš dalies spręsti šią problemą, jo paskutinių reformų gale, buvo „patrumpintas“.
Pradžioje jis virto į valiutą, o paskui į JAV „vertybinius popierius“.
Tokiu būdu ir jis tapo Amerikos FED įrankiu.

Labai svarbu pažymėti, kad Putinas bandė nacionalizuoti Centrinį Rusijos Banką dar 2000 metais. Dūma neleido. Netgi „valdžios partija“ tame nesugebėjo palaikyti Putino. Apskritai jokios partijos nepalaikė, tame tarpe ir komunistų. O tai verčia susimąstyti apie mūsų partijų pobūdį apskritai.

 

Ne mažiau įdomu, tai, kad jeigu CRB savo veikloje gauna pelną, kurio jis neperduoda Rusijai, yra prasmė jį vadinti komerciniu.

Po CRB įstatymo pakeitimų 2003 metais, įstatyme atsirado toks tekstas: „Į Federalinį biudžetą CRB perves 50 % už metus, faktiškai gauto pelno, kuris lieka po mokesčių ir metinių finansinių ataskaitų tvirtinimo.“
Tai yra, atėmė iš CRB dalį nepriklausomybės, perdavė jos valdymo funkcijas ir svarbiausia – atėmė 50% jo pelno! Toks mokestis vadinasi – „per pusę“. Spausdini pinigus, tai bent pusę valstybei atiduok. Tai, kad spausdinimo aparatas, neturėtų gauti pelno iš principo, CRB nedomina, jie – komercinė struktūra.
Putinas dar nuo 2000 metų bandė keisti situaciją ir banką paversti pavaldžia struktūra. Dabar vykstantys pokyčiai yra jo nuopelnų rezultatas, tai visa ką mes gavome po ilgų kovų su FED šalininkais Dūmoje. Žinau viena, kad istorija su CRB nėra baigta. Paskutiniai įvykiai aplink CRB, liudija tai, kad kokie tai procesai ten vyksta. Ir esamos valdžios bandymai perimti valstybės kontrolėn šį „valstybinį“ organą tęsis. Tad palaikyti ją yra būtina.
O dabar pabandykime suvesti rezultatus:
  1. CRB nėra orientuotas į rusų ekonomikos sektorių, jam uždrausta juo užsiimti. Todėl, tokiu atveju, Rusijos ekonomika pereina į rankas tų, kurie yra pasiryžę jai skolinti – užsienio bankai. Tiesa – jų sąlygomis;
  2. CRB išsunkia ir spaudžia rusų gavėją (paskolos gavėją);
  3. Vyriausybė negali disponuoti užsienio atsargomis, nei kokiais kitais CRB aktyvais. Pagal įstatymą CRB net neturi teisės skolinti Vyriausybei, tai pati juokingiausia ir tragiškiausia dalis.
  4. Iš esmės, CRB – tik spaustuvėje pakeistos dolerio ir euro išvaizdos pakaitalas, kuris pririšo Rusiją prie tarptautinės finansų sistemos jungo, kurio valdymo centras – Amerikos FED.
  5. CRB supirkdami valstybines JAV obligacijas stiprina Amerikos ekonomiką.
Rusijos Bankas buvo sukurtas JAV FED ir Rusijos patarėjų iš užsienio komandos iniciatyva ir šiandien, iš esmės, veikia kaip JAV pinigų mašinos filialas.

Kodėl filialas?

Todėl, kad į CRB pareigas įeina pajamų, kurias Rusija gauna už savo dujas ir naftą, pardavinėdama jas visame pasaulyje, keitimas į JAV obligacijas. Būtent amerikiečių „trežers“ yra saugomas visas Rusijos stabilizavimo fondas ir niekur daugiau!
Vladimiras Putinas kartu su Elvyra Nabuilina (naujai paskirta CRB vadovė) pereina į rankinį CRB valdymą, kurio galutinis tikslas – Rusijos teisė turėti savo tikrai nepriklausomą Valstybinį Centrinį Rusijos Banką. Mūšis už Rusiją tęsiasi! Ir pergalė bus mūsų rankose!
Bankininkystė – didžiausia sukčiavimo schema Žemėje (video žemiau:)