Šiuolaikinės ekonomikos mechanika

Ekonomika

Ekonomika

Visame internete knibždėte knibžda paprastam mirtingąjam nesuprantami svaičiojimai ekonomikos tema. Žiniasklaidoje nuolatos publikuojami sudėtingais terminais perkrauti straipsniai, ekonomikos vadovėliai prigrūsti įvairiausių formulių, kuriose įžvelgti esmę vargu ar pavyks. Tokiame informacijos šiukšlyne pasiklysti labai lengva, todėl šio straipsnio tikslas bus kuo primityviau ir aiškiau nušviesti šiuolaikinės ekonomikos mechanizmą. Suprasite kas verčia visuomenę tapti „vartotojiška“, kodėl nesustabdomai kyla kainos, kaupiasi skola, kodėl krizės „neišvengiamos“ ir daug kitų dalykų. Suvoksite beveik visų žiniasklaidoje pasirodančių straipsnių ir visų didžiųjų socialinių-ekonominių problemų priežastį finansiniame lygmenyje, bet pirmiausia išsiaiškinkim apie ką kalbėsim.

Ekonomika – tai moderni mainų sistema, kurios varomoji jėga pinigai. Pinigais mes kažkada palengvinome mainus sąlyginai įteisindami juos kaip turtą. Ekonomika neišvengiamai liečia visas gyvenimo sritis. Apibendrintai, ekonomikos rodikliams kylant žmonių gyvenimo kokybė gerėja, leidžiantis – prastėja. Ekonomiką galima lyginti su didžiuliu organizmu, kurio kraujas – pinigai.

Šiuolaikinėje ekonomikoje esti du pinigų tipai: 1- Grynieji (banknotai, monetos); 2-Negrynieji (elektroniniai skaičiai saugomi kompiuteriuose). Didžiąją pinigų masės dalį sudaro el. pinigai.
Abiejų variantų emisijos (kūrimo) teisę turi Centrinis bankas. Paprastam piliečiui gali pasirodyti keista, bet el. pinigus laisvai „spausdina“ komerciniai bankai, tokie kaip Swedbank ar SEB. Tik nereikia įsivaizduoti spausdinimo aparato tamsiame pogrindyje. Ekonomistai šį pinigų dauginimą vadina multiplikavimu.[1] Pinigai komerciniuose bankuose multiplikuojami išduodant paskolą. Reikia prisiminti, kad paskolos pinigai, kuriuos žmogus gavo iš banko nėra kito žmogaus indėlis. Bankas šiuos pinigus sukūrė iš nieko ir kai paskola bus gražinta šie pinigai išnyks kaip ir atsirado. Šis procesas vadinasi „Frakcinio rezervo bankininkystė“.[1] Apibendrinus, didžioji pinigų dalis yra sukurta kaip skola ir kai ją gražinsime tų pinigų nebeliks.

Norėdami suprasti visos ekonominės sistemos esmę, tereikia susipažinti su keliais punktais:

1. Visi nauji pinigai atsiranda per paskolą.
2. Visoms paskoloms uždedamos palūkanos.

Įsidėmėkite šias dvi priežastis, nes dabar aptarsime jų pasekmes:

Skola, kurios neįmanoma gražinti.

Būtų labai kvaila manyti, kad mes iš tikrųjų turime pinigų. Kadangi visi pinigai mums paskolinti – teks juos gražinti ir taip apyvartoje neliks nė skatiko. BET yra vienas niuansas, kuris visą mechanizmą paverčia pragaro mašina, o jos žmones į aklavietę patekusiais vergais – visiems išleistiems pinigams uždedamos palūkanos. Tai reiškia, kad net ir visus pinigus išėmus iš apyvartos liks skola! Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje bendras pinigų kiekis sudaro £2.1 trilijoną, bet skola siekia – £2.4 trilijonus ir toliau auga.

„Vartotojiška visuomenė“ arba besaikis pelno siekimas.

Tiek vyriausybėms, tiek žmonėms ar jų verslams, vienintelis kelias gauti pinigų – skolintis. Kaip supratote šioms skoloms uždedamos palūkanos, . Bet palūkanas, norime mes to ar ne, gražinti tenka. Todėl skolinamasi vėl, kad padengtume senas, tuo pat metu generuodami naujas palūkanas.
Nauja skola reiškia – nauji pinigai, o kad juos gauti, privaloma imti paskolas, kitaip sakant  vartoti – reikia mums to ar ne. Nevartojant nesukurtume naujų pinigų atiduoti senai skolai, todėl daroma viskas, kad sena skola išnyktų. Pavyzdžiui „Bumo“ metu bankai pigiai dalina paskolas į kairę ir dešinę, žiniasklaida cituoja politikų raginimą „skatinti ekonomikos augimą“. Neišvengiamai atsiranda nauji verslai, darbo vietos. Paslaugų sektorius išsiplečia iki begalybės, siūlydamas parduoti galbūt net ir sielą. Reikia prisiminti, kad gamintojai nėra suinteresuoti išleisti ilgaamžišką, kokybišką ir ekologišką produktą, nes tai tiesiogiai pakenktų jų pelnams.

„Bumas“ ir „Krizė“.

Pradžioje, kol palūkanų gražinti dar nereikia, suteikiami pigūs vartojimo kreditai – paskolos generuojamos greičiau nei atiduodamos skolos. Žmonės „skatindami ekonomiką“ ima paskolas, taip sukurdami naujus pinigus, tuo pat metu pūsdami naują palūkanų burbulą. Bet visgi ateina metas gražinti senas palūkanas ir nuo to laiko viskas apsiverčia aukštyn kojom: burbului sprogus, bankai išsigąsta nemokių piliečių, todėl skolinimas tampa rizikingu, o tai reiškia naujų pinigų kūrimo stabdymą – paskolos atidavinėjamos greičiau, nei sukuriami nauji pinigai. Žmonės negaudami paskolų, nebevartoja kaip anksčiau, todėl žlunga ištisi verslai, kyla nedarbingumas, gyvenimo kokybė prastėja – ištinka „Krizė“.

Infliacija – pinigų nuvertėjimas.

Neturėdami pinigų palūkanų gražinimui – privalome skolintis vėl ir vėl kaupdami vis didesnę pinigų masę. Šis nesustabdomas garvežys sukelia „Infliaciją“ – pinigų nuvertėjimą. Viskam galioja ta pati taisyklė – kuo kažko daugiau, tuo jis mažiau vertingesnis. Todėl kiekvieną kartą sukuriant naujus pinigus jų vertė tiesiog mažėja. Pavyzdžiui, Lietuvos metinė infliacija siekia daugiau nei 4%. Deja, bankai indėlių palūkanoms šio procento nesiūlo, todėl padėję indėlį, jūs ne tik, kad negausite pelno, bet ir „taupysite“ į minusą. Kaip supratote pinigus laikyti kojinėje neapsimoka.

Vargšai vargsta, turtingi turtėja.

O kam atitenka palūkanos, kurių neįmanoma atiduoti nepasiskolinus dar? – Tam, kuris turi teisę jas uždėti. Atkreipkite dėmesį į komercinių bankų pastatų dydį. Pastarieji, turėdami pinigų tiekimo monopoliją, siurbia pinigus, realiai nesukurdami jokio produkto. Štai kodėl beveik visi žmonės priversti mokėti palūkanas privatiems „Too big to fail“ savininkams. Tai veda prie paprastų žmonių turto ir protų (emigracija) perskirstymo turtingiesiems. Tas pats galioja silpnoms ir stiprioms šalims – klestės ta, kuri spausdina savarankiškai (FED). Deja kitų silpnų šalių dėka.

Nesmagi pabaiga.

Visi žinome, kad „Ponzi“ ekonomika ilgai negyvuoja. Jau dabar valstybių skolos siekia milžiniškas sumas, o pirmoji, rimta šio mechanizmo auka tapo Graikija. Artėjantis fiasko gali kardinaliai pakeisti visų gyvenimus…

[1] Kai kurie ekonomistai teigia, kad multiplikatoriaus ir frakcinio rezervo bankininkystės modeliai neatitinka realybės.

Platesniam vaizdui susidaryti siūlome perskaityti „Positive Money“ skyrių meniu dešinėje.

One thought on “Šiuolaikinės ekonomikos mechanika

  1. Pingback: Klausimai-Atsakymai | Budrus Pilietis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *