Referendumo mitai

BFL/Vyginto Skaraičio nuotr. / Lietuvos žemės pardavimas užsieniečiams

BFL/Vyginto Skaraičio nuotr. / Lietuvos žemės pardavimas užsieniečiams

Mitas nr.1: „Referendumas prieštarauja konstitucijai“

Konstitucijos keitimas visuomet prieštarauja ankstesniajai, kitaip pakeisti būtų neįmanoma, o surinkus nurodytą kiekį parašų referendumas privalo būti skelbiamas pagal įstatymą.
“Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.”
Referendumo įstatymas 14 str.2. (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=470728 )
“Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.’’- LR Konstitucija 9str.
(http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm )

Mitas nr.2: „Referendumas pažeidžia įstojimo į Europos sajungą sutartį“

ES sutartyje kalbama tik apie laisvą kapitalo judėjimą, kurį visiškai užtikrina ir turto įsigijimas nuomos, panaudos, servituto ar uzufrukto teisėmis – parduoti žemės neprivalome. Mūsų ūkininkų išmokos dar neprilygsta kitų ES šalių išmokoms, o tai prieštarauja ES konkurencijos taisyklėms sudaryti sąžiningas ir vienodas sąlygas. Nuoma – daikto perleidimas laikinai jį naudoti už atlygį. (http://tm.infolex.lt/? item=taktai_list&aktoid=50803&strnr=4.165 ) Panauda – sutartis, kai yra perduodama teisė sutartą laiką naudotis tam tikromis vertybėmis. (http://www.infolex.lt/ta/12755:str6.629 ) Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar trumpesniam apibrėžtam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo produkciją, pajamas. (http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50803&strnr=4.141 ) Servitutas – teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu. (http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50803&strnr=4.111 )

Mitas nr.3: „Užsienio investuotojai suteiks ekonominę naudą“

Užsienio verslininkams ,,investavus” Lietuvoje, gautas pelnas grįžtų į jų valstybę. Naujų darbo vietų atsiradimas taip pat daugiau teorinis nei realus: įmonė nebūtinai samdys lietuvį, bet tą darbuotoją, kuris sutiks dirbti už mažiausią atlyginimą.
Dauguma Latvijoje žemę nupirkusių užsieniečių nieko nesukūrė ir latvių neįdarbino, laiko žemę nenaudojamą perparduoti, kai ši pabrangs.
Investavimas į ekonominių konkurentų „auginimą“ prieštarauja ekonominei logikai. Afrika netapo turtingesnė vien todėl, kad užsienio subjektai išgauna jos deimantus ir Lietuva netaptų turtingesnė vien todėl, kad užsienio subjektas eksploatuotų Lietuvos skalūnus. (http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/latvija_virsta_dirvonu_eileje__lietuva/)

Mitas nr.4: „Žemės užsienietis niekur neišveš“

Yra daugybė pavyzdžių, kai užsienio subjektai užima teritorijas ne užkariaudami, bet nusipirkdami žemes ir taip įgydami įtaką ar net įkurdami savo valstybes: Aliaska, Niujorko Manhetenas, Indijos kolonizavimas, Palestinos – Izraelio situacija. Žemės kaip teritorijos niekur neišveža, bet ji de facto nebepriklauso valstybei, iš kurios (ar kurios gyventojų) buvo nupirkta.
Žemė išvežama ir tiesiogine reikšme: durpės, augalinis dirvožemio sluoksnis, juodžemis, smėlis, žvyras, anhidritas ir kt.
1. Palestinos pavyzdys: Žydai slapčiomis, dažniausiai arabų vardu, iš vietos gyventojų ir turtingų šeichų, o vėliau iš Palestiną okupavusių britų kolonistų pirko žemės sklypus. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir britams palikus Palestiną, supirktas žemes sujungė ir paskelbė, kad yra įkuriama žydų valstybė – Izraelis.
2. Niujorko Manhetenas: 1626 m. Peteris Mineitas iš vietinių indėnų nupirko salą už daiktus, kurių vertė buvo 60 guldenų (apie 24 doleriai). Pirko, o ne užgrobė, nes pagal Olandijos įstatymus tai buvo teisėtas nuosavybės įsigijimas, o ne užgrobimas ginklu.
Dabartinė žemės saloje vertė siekia 49 mlrd. dolerių.
3. Aliaska: Sandėris tarp Rusijos ir Amerikos įvyko 1867 m. – Rusijai priklausiusi teritorija (apie 1,5 mln. kv. km žemės) Šiaurės Amerikoje buvo parduota už 7,2 mln. dolerių. Tarp kitko, nors pinigų už tai Rusija taip dar ir negavo, sandėris laikomas baigtas ir niekas net nemano jo peržiūrėti. http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/s.-lapenas.-kieno-zeme-vaiksciosime-rytoj
http://www.sarmatas.lt/08/spekuliacija-lietuvos-zemes-neisves-jau-isveza/ http://www.propatria.lt/2013/11/audrius-rudys-tauta-ir-zeme.html

Mitas nr.5: „Referendumui pavykus, išmes iš Europos Sąjungos“

Nėra numatyta, kad ES galėtų pašalinti šalį narę. Kaip demokratinė sąjunga, ES greičiausiai pradėtų derybas sutarčiai peržiūrėti. Vokietijos kanclerė Angela Merkel atvirai pareiškė, jog Europos Sąjungos sutartys nėra „šventa karvė“ – jas galima keisti. Europos Sąjunga jau pažeidė sutartį, atsisakydama suvienodinti išmokas Lietuvos ir kitų šalių žemdirbiams (šiuo metu Lietuvai skiriamos išmokos – vienos mažiausių), o Lietuvos valdžia jau pažeidė Europos Socialinę Chartiją, kuria minimalus atlyginimas privalo būti ne mažesnis kaip 60% nuo vidutinio atlyginimo. Gal prisiminkime šiuos įsipareigojimus – iš abiejų pusių?

Mitas nr.6: „Europos sąjunga atims duotas lėšas ir turėsime sumokėti baudas.“

ES pati nevykdo įsipareigojimų, nes išmokos mūsų ir kitų narių ūkininkams nesulygintos, beto dar nebaigta Žemės reforma, todėl negalime atverti žemės rinkos.
Gąsdinimai, kad turėsime grąžinti milijonus yra melagingi ir niekuo neparemti, blogiausia, kas mums grėstų – derybos, kurių metu mūsų atstovai turėtų apginti savo piliečių valią lygiateisių šalių sąjungoje.
Europos teisės specialistas D. Kriaučiūnas teigia, kad jei būtų nuspęsta, jog šalis narė pažeidžia įsipareigojimus, jai pirmiausia būtų pasiūlyta nutraukti netinkamus veiksmus. Jeigu atsisakytų, būtų pasiūlyta sumokėti baudas. Jeigu atsisakytų sumokėti baudas, tada… Teisininkas nebežino, anot jo, GAL duotų mažiau išmokų – ES teisės ekspertas net nemini galimybės priversti grąžinti jau gautas išmokas arba vėliau visiškai nebeskirti išmokų Lietuvai.

Mitas nr.7: „Žemę vistiek pirks“

Sugrąžinus teisę į žemę, miškus bei vidaus vandenis tik Lietuvos valstybei ir piliečiams, neteisėtas jų pardavimas užsienio kapitalui bus nusikalstamas. Ne nusikaltimai turi būti legalizuoti – įstatymų pažeidėjai turi būti nubausti.

Mitas nr.8: „Nenaudojamą žemę reikia būtinai įdirbti“

Dirvonuojanti žemė nėra joks blogis gamtiniu atžvilgiu.Tokioje žemėje, neteršiant chemikalais, atsistato normalus augalų augimo ciklas, dirvožemio struktūra, atsigauna dirvožemio mikroorganizmai, kurie aktyvina dirvos fermentus, o tai sudaro dirvos derlingumą ir neša ilgalaikę naudą, priešingai negu dirbtinės trąšos.
Tik neišmanantys apie dirvą, dirvožemį tikina, kad dirvonai neneša pelno.
Žemės dirbimas intensyviomis chemizuotomis technologijomis yra pražūtingas dirvos mikroorganizmams ir visai gamtai, kadangi mikroorganizmai, gyvenantys dirvoje, ir kuria tą ekonomistų minimą vertę NEMOKAMAI, o mes ką darome? – Pilame trąšas, žudome dirvožemius, o po to vėl perkame trąšas, augalų apsaugos priemones… Sukurti melagingi stereotipai: netręši – neturėsi, nearsi – neturėsi, kai pasaulyje jau naudojamasi neartine žemdirbyste. Taip pat egzistuoja ekstensyvios augalų veislės, kurioms nereikia mineralinių trąšų, chemijos priemonių ir viskas puikiai auga, o rentabilumas ekstensyviai netgi didesnis!

Mitas nr.9: „Kitos valstybės neriboja žemės įsigyjimo užsieniečiams“

Jungtinėje Karalystėje visa žemė priklauso Karūnai, Danijoje norintis įsigyti žemės asmuo turi mokėti kalbą, gauti bendruomenės sutikimą, Vengrija uždraudė žemės pardavimą užsieniečiams ir t.t. Paskutiniu metu vis daugiau šalių nori drausti žemės pardavimą nepiliečiams: lenkų ūkininkai rengia didžiulius protestus, o latviai ketina surengti referendumą.
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/zemes-isigijimo-apribojimai-europos- sajungos-valstybese
http://manabalss.lv/latvijas-zeme-latvijas-pilsoniem/show
http://www.thenews.pl/1/12/Artykul/163435,Polish-farmers-protest-land-sales-to-foreigner s

Mitas nr.10: „Sumažinus parašų skaičių iškils grėsmė mažumoms keisti įstatymus savo naudai“

Sprendimai referendumais priimami į balsavimą atėjus ne mažiau nei pusei balsavimo teisę turinčių piliečių (viso – 2,55mln., tad ateiti turi apie 1,3mln.) ir teigiamai nubalsavus didžiajai daliai dalyvavusių referendume. Sąlyginai nedidelė dalis (100 000 piliečių) galės tik iškelti siūlymą, kuriam jau didžioji dalis žmonių spręs pritarti ar ne. Kitose valstybėse užtenka surinkti dar mažiau parašų ir per ilgesnį laiką (Latvijoje – 10 000 per 1 metus). http://www.zemesvardu.lt/uploads/images/main/Referendumo-susaukimo-galimybes-didelis.jpg
,, Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.”
Referendumo įstatymas 7str. 4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267136 http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437639

10 thoughts on “Referendumo mitai

  1. Žemaitė

    sarmatas.lt ar tiesos.lt neatrodo kaip patikimi šaltiniai (ir net atstumia žmones), bet bendra argumentacija įtikina.

    Reply
    1. Marius Post author

      Šaltinių teisingas ar neteisingas įvaizdis, nekeičia pačių faktų. Jei jums atrodo, kad delfi, 15min, lrytas ir kiti Lietuvos mainstream kanalai atrodo patikimesni tai nueikite į juos ir pabandykite rasti aktualijų apie referendumą. Rasite nebent špygą taukuotą, nes šie, nei kiek ne geresni, šaltiniai laiko referendumą tabu dėl tam suprantamų priežaščių…

      Reply
  2. s.a.

    Taip pat reikėtų pasidomėti tarptautinės teisės susitarimais Izraelio klausimu prieš sakant, kad žydai tiesiog susipirko žemę ir pasiskelbė valstybe.

    Reply
  3. Lokys

    „Dauguma Latvijoje žemę nupirkusių užsieniečių nieko nesukūrė ir latvių neįdarbino, laiko žemę nenaudojamą perparduoti, kai ši pabrangs.“
    Na gerai, aš turiu senelių paliktą žemės gabalėlį. Dabar esu priverstas ją kažkam nuomoti už mizerną kainą bei laukti, kol galėsiu padoriai parduoti. Tačiau po tautiškų „proto bokštų“ išmislų tą žemę, ko gero, reikės dykai atiduoti bet kam, kas tik ims, nes mokesčiai augs, nuomotis kažin ar kas norės, o pačiam užsiimti su tais keliais ha būtų visiška nesąmonė. Iš kitos pusės, kai peržengi 70-ties slenkstį, nekažkiek paūkininkausi. O pardavus – vienas kitas tūkstantėlis eurų vis į kišenę įslystų. O dabar, po tokių idiotiškų referendumų kažin ar kas iš viso ką nors bepirks, ir reikės laikyti usnim ir dagiais apaugusį plotą iki tol, kol susiprotėjusi liaudis pakels ant šakių tuos referendumininkus ir atšauks savo pačios tamsumo sukurtas kvailystes.

    Reply
  4. Marius Post author

    Tačiau „absurdo“ specialistai dėl to ir yra specialistai, kad veiktų pagal savo scenarijų. Saugiklius sudėjo ne į tą įstatymą! Sudėjo tik į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą tikėdamiesi, kad „nesusipratėliai“ to nepastebės. Ką bendro šis įstatymas turi su konstituciniu, kuris reglamentuoja Lietuvos žemės pardavimą užsienio subjektams? Nieko!

    http://www.ekspertai.eu/referenduma-issauke-lietuvos-zemes-aferos/

    Reply
  5. Tomas R.

    Pone, laukiantis įslystanchio vieno kito tūkstantėlio,sutikit,kad ne viska galima pardavineti.Valgome pigų,pilna chemijos maista,kuris kenkia ir mums ir ateinanchioms kartoms. Tik pats uzhsiauginęs daržovę,gali buti tikras,kad ji normali. Ir musu piliečiai tai jau supranta….Todėl žeme geriau pasilikim savo vaikams,kurie turės jėgų ja dirbti,nepadarykim jos porekybos objektu,kad joje po to negaletume patys nieko užsiauginti.Tik kol kas daugumai rūpi prisikimšti kišenes,tai neišprūsimas,tačiau po to ,kai nusiraminsime,galime nebetureti net vietos po saule,nes ji priklausys nežinia kam,gyvenančiam kitoje planetos puseje. O pinigus turtingieji,gudročiai vienaip,ar kitaip iš paprasto žmogaus visada sugalvos,kaip ištraukti.Mums-darbininkams pinigai nepatikima investicija,jų vertę,“gudrieji“ pastoviai sunaikina,ir kiek už pinigus nedirbk,vis mažiau ir mažiau gali už juos nusipirkti.Ar gi ne taip? Taip,kad nepergyvenkit-pinigu vis vien neužteks…

    Reply
    1. lol

      gera bedziaus logika „pinigu visvien neuzteks“. Mat uzsienieciui tai visada uzteks nupirkti, o Lietuviui parduoti jau ne. Tikiuosi dauguma neis dalyvauti, arba balsuos uz pasirinkimo laisve – ar parduoti savo zeme ar ne.

      Reply
  6. Marius Post author

    „Ingleby“ savo tinklapyje skelbia, kad įtraukė Latviją į savo veiklos žemėlapį ir kaimyninėje šalyje jau valdo 1.731 hektarų.
    Įsigyti žemę Latvijoje bendrovei padėjo advokatų kontora LAWIN, kuri nurodo, kad „Ingleby“ grupės bendrovė „Ingleby Farms & Forests A/S“ Latvijoje įsigijo vieną didžiausių žemės ūkio bendrovių „SIA Agro Duo“, valdančią daugiau nei 1.500 hektarų.

    VŽ rašė, kad „Ingleby“ Lietuvoje investavo dar pernai, kai Panevėžio-Ukmergės-Jonavos rajonuose ši bendrovė įsigijo 2.800 hektarų ploto sklypų masyvą iš bendrovės „Benedicte-4“, valdomos Danijos piliečio Jespero Kaago Anderseno. Vertinta, kad sandorio dydis gali sudaryti iki 28 mln. Lt.

    „Ingleby“ nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje valdo 2.822 hektarų žemės.

    Lietuviai referendume šį savaitgalį spręs dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams.

    „Verslo žinios“ bendrovės „Ingleby“ paprašė pakomentuoti, kaip ši vertina Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tačiau bendrovė veltis į diskusijas nelinkusi.

    „Mes pageidautume nekomentuoti šio klausimo dabartiniame lygyje. Vietoje to mes norime koncentruotis į mūsų pagrindinį verslą – tvarią žemdirbystę. Tegul mūsų veiksmai kalba už mus. Tikimės, kad gerbsite tokią mūsų poziciją“, – atsiųstame laiške rašo Mette Bogelov Erichsen, „Ingleby Farms & Forests“ komunikacijos atstovė.

    „Ingleby“ veikia visame pasaulyje – ji valdo ganyklas, ariamosios žemės ir mišrius ūkius. Bendrovė turi žemės ar miškų Argentinoje, Australijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Naujojoje Zelandijoje, Peru, Rumunijoje, Urugvajuje, JAV. Iš viso šiuo metu ji valdo 102.517 hektarų žemės.

    Centrinė įmonės būstinė veikia Danijoje.

    Plačiau: http://vz.lt/article/2014/6/27/pasaulinis-zemvaldys-toliau-pleciasi-baltijos-salyse#ixzz35sm2CENw

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *